Mes turime 328 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1360
mod_vvisit_counterŠią savaitę:11547
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:87577
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Aplinkosaugininkai ragina vengti žolės deginimo

2018 m. balandžio 28 d., šeštadienis Nr.31 (1755)

Šiųmetis pavasaris Švenčionių rajone aplinkosaugininkams ir ugniagesiams ne toks ramus kaip pernykštis. Sausos ir vėjuotos dienos kelia ypač didelį pavojų visiems, nusprendusiems sodą ar daržą susitvarkyti ugnies pagalba.

Sausos pernykštės žolės deginimas kiekvieną pavasarį kelia daug aistrų bei nuostolių tiek žmogui ir jo turtui, tiek gamtai. Liepsnos lengvai persimeta į miškus, durpynus bei pastatus, degant žolei žūsta augalai, vabzdžiai, ežiai, kiškiai ir perintys paukščiai. Negana to, deganti pievos paklotė išskiria dujas, tiesiogiai žalojančias žmogaus sveikatą.

Mokesčių mokėtojams žolės gaisrai ne mažiau skausmingi – ugniagesių ekipažo kuras ir gaisro gesinimo priemonės vienai valandai mums kainuoja daugiau nei 70 eurų.


Vėjuotos dienos – itin pavojingos

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Švenčionių rajono agentūros vedėjas Marius Kriaučiūnas teigia, jog situacija Švenčionyse šiemet labiau įtempta nei pernai.

„2017-aisiais žolės gaisrų rajone apskritai nebūta – pavasaris buvo šlapias, todėl tiek deginimų, tiek gaisrų pavyko išvengti. Štai šiemet sausa, todėl užfiksuoti jau 6 žolės gaisrai, iš kurių netgi tris teko gesinti tą pačią dieną. Pavyzdžiui, vienas gyventojas suplanavo deginti šakas, tačiau diena buvo ypač vėjuota, liepsna pagavo sausą žolę ir jos jau nebebuvo įmanoma sustabdyti – išdegė apie 1 ha. Kiti atvejai labai panašūs“, – teigia M. Kriaučiūnas.

Pasak Švenčionių rajono agentūros vedėjo, didžiąją dalį padegėjų pavyksta nustatyti – patys švenčioniškiai į problemą žvelgia atsakingai ir skuba pranešti apie pavojų.

„Kalbant apie tendencijas, gaisrų bėgant metams mažėja. Dauguma jų įvyksta pasienio ruožo teritorijoje, besiribojančioje su Baltarusijos siena, bet kuo toliau, tuo labiau keičiasi mentalitetas, auga sąmoningumas, todėl tokie atvejai pasitaiko tik per aplaidumą, neapsižiūrėjimą“, – sako M. Kriaučiūnas.


Statistika teikia vilčių

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pateikiami duomenys skelbia, jog iki balandžio 18 d. šalyje užfiksuoti 1675 gaisrai atvirose teritorijose, iš kurių 381 gaisras kilo dėl neatsargaus žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimo bei teisės aktų reikalavimų pažeidimų jas deginant. Pernai per tą patį laikotarpį atvirosiose teritorijose kilo 1180 gaisrų, t.y. šiemet jų skaičius kilo net 42 proc.

Nepaisant šios statistikos, bendrosios žolės deginimo ir dėl to kilusių gaisrų tendencijos gerėja. Žolės deginimo atvejų vien nuo 2015-ųjų iki 2017-ųjų sumažėjo daugiau nei dvigubai.

„Rašant protokolą, kaltininkas dievagojosi, jog daugiau gyvenime taip nedarys – pirmas ir paskutinis kartas. Galbūt iš tikrųjų dažnas iš nežinojimo gerai neįsivertina savo galimybių, tikisi lengvai sunaikinti nereikalingas atliekas ir susitvarkyti aplinką“, – svarsto M. Kriaučiūnas.

Gerėjanti statistika rodo, jog aktyvi socialinė reklama, augantis sąmoningumas, finansinės priemonės jau keletą metų duoda savo vaisius. Kaip vieną iš efektyviausių priemonių regionų agentūros įvardija kasmet pagal poreikį vykdomus prevencinius Regionų priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų ir aplinkos apsaugos agentūrų reidus, kurių metu aptinkami tiek būsimų gaisrų židiniai, tiek užkertamas kelias naujiems padegimams.


Paprasčiausia išeitis – kompostavimo aikštelė

Anot M. Kriaučiūno, paprasčiausias būdas atsikratyti surinktomis šakomis bei kitomis augalinės kilmės atliekomis – pristatyti jas į Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, kur jos priimamos nemokamai.

Švenčionių rajono savivaldybė rekomenduoja sausą žolę, lapus, daržininkystės ir kitas augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis deginti tik surinktas į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu.

Draudžiama deginti ražienas, nenupjautą ir nesugrėbtą žolę, nendres, javus ir kitas žemes ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus.

Kartu su surinktais augalais ar jų dalimis negalima deginti buitinių, pramoninių ir kitų atliekų. Jei mediena buvo sukrauta į krūvas anksčiau nei savaitę iki deginimo, draudžiama ją deginti neperkrovus – kitu atveju kyla pavojus kartu sunaikinti ir smulkiąją fauną.


Bauda – ir už vengimą imtis priemonių

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia asmenims nuo 30 iki 230 eurų siekiančią baudą.

Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių pastebėjus savo žemėje degančią žolę gali kainuoti savininkui iki 170 eurų baudą, net jei padegimą įvykdė ne jis pats. Tuo tarpu specialus žolės deginimas kainuos iki 300 eurų, o jei liepsna persimes į mišką, bauda gali siekti ir 2300 eurų.

Gyventojai kviečiami visais atvejais atsakingai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose ir miškuose. Pastebėjus deginamą žolę reikėtų iš karto apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.


alt alt


alt

 
Reklaminis skydelis