Mes turime 251 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:6
mod_vvisit_counterŠią savaitę:6
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:6

Galimybės modernizuoti ūkius

2018 m. gegužės 19 d., šeštadienis Nr.36 (1760)

Nuo šių metų birželio 1 d. iki liepos 31 d. bus galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. 89 ūkininkus vienijantis Žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Joniškio aruodas“ paramą pagal minėtąją veiklos sritį gavo tris kartus. Kooperatyvo planuose – ir dar viena paraiška.

 

Statybos – ant plyno lauko

ŽŪK „Joniškio aruodas“ vadovė Jurita Zubauskienė sako, kad dėl šios paramos ant plyno lauko iškilo modernūs kooperatyvo grūdų elevatoriai ir kiti statiniai. „Statybas pradėjome 2008 m., todėl du kartus parama naudojomės 2007–2013 m. KPP programos įgyvendinimo laikotarpiu, trečią kartą – 2014–2020 m.“, – pasakoja ji.

Pretenduoti į paramą gali juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara. Remiamas vaisių, uogų, daržovių bei grybų perdirbimas ir (ar) rinkodara bei jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas. Taip pat mėsos, pieno, augalininkystės produkcijos, trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų ir kitų Sutarties dėl ES veikimo I priede išvardytų produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara.

Paramos lėšomis finansuojamos išlaidos, skirtos pastatų ir (arba) statinių statyboms, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, naujiems įrenginiams ir (arba) įrangai (įskaitant techniką) įsigyti. Taip pat finansuojamos bendrosios ir viešinimo išlaidos.

„Investicijos į pastatų ar statinių statybą dažniausiai vykdomos iš skolintų lėšų, savų pridedant 15 ar 20 proc. Jeigu projektas geras, jis anksčiau ar vėliau atsipirks, bet, naudojantis parama, atsiperka kur kas greičiau“, – priduria J. Zubauskienė.

 

Vienam projektui – iki 400 tūkst. Eur

2016 m. jos vadovaujamas kooperatyvas gavo KPP paramą pagal projektą „Investicijos į ŽŪK „Joniškio aruodas“ gamybos bazės plėtrą“. „Mūsų projekto vertė siekė beveik 2 mln. Eur. Statėme 3 elevatorius ir 1 antžeminį sandėlį. Paramos vertė buvo daugiau nei 600 tūkst. Eur, paramos intensyvumas – 36 proc.“, – vardija J. Zubauskienė.

Paramos dydis apskaičiuojamas, atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas (be PVM) ir į perdirbto galutinio produkto priskyrimą Sutarties dėl ES veikimo I priedui.

Pasikeitus įgyvendinimo taisyklėms, didžiausioji paramos suma vienam projektui gali siekti iki 400 tūkst. Eur, o visu 2014–2020 m. laikotarpiu – iki 3 mln. Eur. Juridiniams asmenims, kurie žemės ūkio produktų perdirbimo metu pagamina galutinį produktą, nepatenkantį į Sutarties dėl ES veikimo I priedą, tačiau skirtą maistui ir (arba) pašarams, taikomos nereikšmingos valstybės pagalbos reglamento nuostatos. Tokie pareiškėjai gali gauti iki 200 tūkst. Eur vienam projektui ir iki 3 mln. Eur 2014–2020 m. laikotarpiui.

Paramos intensyvumas negali viršyti 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Pareiškėjams, kurie gamina ekologiškus žemės ūkio produktus arba kurie yra pripažinti ŽŪK, taikomi kiti standartai. Jiems paramos intensyvumas gali siekti iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

 

Planuoja investuoti į nišinių produktų perdirbimą

ŽŪK „Joniškio aruodas“ vadovė J. Zubauskienė sako, kad, teikiant paraiškas, reikia realiai įvertinti savo galimybes, nebijoti pasinaudoti konsultantų paslaugomis. „Mes dirbame 11 metų ir turime patirties, bet vis tiek kreipiamės į konsultantus – vieniems profesionaliai paruošti dokumentus būtų sudėtinga“, – teigia ji.

Artėjant kvietimui teikti paraiškas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramai gauti, kooperatyvas svarsto apie galimybę dar kartą pasinaudoti parama. „Pradinė mūsų investicija buvo orientuota į dideles talpas. Bet pastebime, kad pastaruoju metu keičiasi pasėlių struktūra – ūkininkai pradeda auginti ankštines kultūras, kitus nišinius produktus. Tam, kad galėtume su jais dirbti, reikia mažesnių talpų. Taigi mūsų noras būtų investuoti į ne masinėms kultūroms skirtas talpas, kuriose galėtume apdoroti nišinius produktus, taip kurdami ūkininkams didesnę pridėtinę vertę iš augalininkystės“, – sako J. Zubauskienė ir priduria, kad šiuo metu kooperatyvui priklauso 89 nariai, kurie dirba apie 15.5 tūkst. ha ploto.