Jau ketvirti metai Kaltanėnuose gyvuoja Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras, įsikūręs buvusios pagrindinės mokyklos patalpose. Ir nors centro veiklos pradžia sutapo su pasaulinės ekonomikos krizės pradžia, bet, nepaisant visų ekonominių sunkumų, Kaltanėnų UTC sėkmingai gyvuoja. Tai kurgi slypi ta paslaptis? Gal nedidelio kolektyvo sugebėjime rasti ir pateikti moksleiviams kažką naujo, įdomaus? Apie tai ir kalbamės su Kaltanėnų UTC direktoriumi Kęstučiu Lisausku ir komanda, nes kitaip ir negalėčiau pavadinti to savo darbo fanatikų kolektyvo.

- Ar išliko pagrindiniai principai, kurie buvo deklaruojami kuriant Kaltanėnų UTC? – pirmiausia klausiu.

- Pagrindiniai principai tikrai nepasikeitė. Išliko ir nepakitęs pagrindinis mūsų veiklos uždavinys, mes, kaip Švenčionių savivaldybės įstaiga, turime pristatyti ir reprezentuoti Švenčionių kraštą ir Nalšios žemę. Tą mes ir darome, tačiau stengiamės savo veiklos neapriboti vien centro teritorija, o sėkmingai plėtojame už jos ribų. Stengiamės ieškoti naujovių ir jas diegiame norėdami sudominti atvykstančius moksleivius, - pradėdamas pokalbį sako Kaltanėnų UTC Kęstutis Lisauskas.

Tai, kad Kaltanėnų UTC nuolat ieškoma naujovių, ne kartą teko įsitikinti ir man pačiam lankantis centre. Štai praeitą vasarą čia buvo įsikūrusi tarptautinė stovykla, ne kartą čia lankėsi ir pasieniečiai. Visa tai suteikia įdomumo ir naujų motyvacijų stovyklautojams bei UTC lankytojams. Bet aš čia paminėjau tik keletą naujovių, o jų yra ir daugiau.

- Mano nuomone praėję metai mūsų centrui buvo gana brandūs, nes vasarą buvo įvairių stovyklų – tiek įprastinių, tiek naujų. Džiugina tas faktas, kad mus jau suranda, o ne tik atsiliepia į mūsų siūlomas vasaros stovyklų programas. Vasarą turime 6 pamainas, bet būna ir savo noru atvykstantys kolektyvai, mes stengiamės viską suderinti, - sako Kęstutis Lisauskas, o į mūsų pokalbį įsijungusios Danutė Rastenienė ir Irena Turčinskienė trumpai supažindina su parengtomis programomis, kurios siūlomos mokiniams, o tos per trejetą metų formuotos programos tapo pagrindiniu kertiniu ramsčiu vykdant pilietinio-tautinio ugdymo projektą „Prikelkime senolių patirtį iš krašto praeities“. Vykdoma 14 programų. Projekto vykdyme dalyvauja 5 bendrojo lavinimo mokyklos: Ignalinos r. Daugėliškio vidurinė mokykla, Švenčionių r. Adutiškio vidurinė mokykla, Pabradės „Ryto“ gimnazija, Svirkų pagrindinė mokykla, Švenčionėlių progimnazija ir Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija. Projektas TAPK pagyvina Kaltanėnų UTC veiklą ne vasaros sezono metu, be to suteikia galimybę skirtingų mokyklų moksleiviams geriau pažinti vieniems kitus. Nors pagrindine priemone pristatant kraštą ir toliau lieka turizmas, edukacinius taškus bandoma kurti vietoje. Kuriama audimo klasė tęsia tradicijas, nes iki šiol centro, o anksčiau mokyklos, patalpose buvo audžiama, vėliau audimas buvo iškeltas į Šakališkės kaimą, o dabar vėl sugrįš į UTC patalpas. Audimo paslapčių moko audėja Janė Baronėnienė iš Berniūnų k. Galvojama ir apie kulinarijos paveldo perkėlimą į vietą, čia ir duoną planuojama kepti. Džiugina ir tas faktas, kad į Kaltanėnų UTC atvažiuoja moksleiviai iš naujų mokyklų. Prie pažinčių plėtros prisideda ir reklama, kurią galima surasti ir internete. Yra toks posakis: „Vienas lauke ne karys“. Ko gero, būtų nelengva verstis ir Kaltanėnų UTC jei ne rajono savivaldybė ir tokie puikūs partneriai kaip Aukštaitijos nacionalinis parkas, su kuriuo bendrauja nuo pat pirmųjų centro įsikūrimo dienų. Štai perdavė parkas centrui sodybą Šakališkės kaime, ten pradėtas kurti savotiškas edukacinis centras. Tiesa, ten dabar vyksta remonto darbai, o po jų ten planuojama ne tik duoną kepti ir audimo paslapčių moksleivius mokyti, bet ir įkurti senovinių amatų stovyklą simboliniu pavadinimu „Žeimenos gyvenvietė“. Gal kiek netikėtai ir neplanuotai įsikūrė dar vienas Kaltanėnų UTC atramos taškas, dar vienas edukacinis centras Reškutėnuose. Aukštaitijos NP administracija pasiūlė perimti ir savotiškai globoti gamtos klasę. Šis pasiūlymas Kaltanėnų UTC direktoriui ir kolektyvui patiko, pradėta dėl patalpų tartis su Švenčionėlių seniūnu Antanu Juodaičiu. Ir štai klasė įsikūrė buvusioje mokykloje. Čia pat Nalšios muziejaus Reškutėnų filialas, dažniausiai vadinamas Reškutėnų muziejumi, paslapčių pilna Žemaitiškės pieva. Argi reikia geresnės vietos edukaciniam centrui? Žinoma, ne. Kaltanėnų UTC nedidelis kolektyvas yra paruošęs krūvą įvairiausių programų, kurios siūlomos lankytojams. Kartais būna taip, kad paruošta programa guli ne savaitę, ne mėnesį ir net ne metus, kol vieną dieną kreipiasi klientas ir išreiškia pageidavimą seniai paruoštai programai. Labiausiai pasisekusios programos surašytos į lankstinukus ir pateikiamos lankytojams. Žinoma, joms įgyvendinti reikia inventoriaus ir žmogiškųjų resursų. Centras turi savo baidares, savo dviračius, kiek sunkiau su vadovais vasaros metu, bet ši problema sprendžiama. Daug dėmesio skiriama saugumo reikalavimams, jei negalima, tai negalima, ir jokie prašymai čia nepadės. Noras plėsti savo veiklą verčia galvoti ir apie daugiafunkcinių centrų steigimą. O jeigu jau yra idėja, Kaltanėnų UTC kolektyvas būtinai tą idėją įgyvendins. UTC veiklą pagyvina ir sportuojantis jaunimas. Atvažiuoja net iš Cirkliškio, Trūdų ir kt. Pernai 1540 vaikų ir jaunimo žaidė krepšinį, bilijardą – 180 ir t.t.
- Mūsų centro durys visiems geriems žmonėms atviros, - sako direktorius Kęstutis Lisauskas.

Iš tiesų centro durys visada atviros, nuolat čia ieškoma naujovių. Kaltanėnų UTC kolektyvas džiaugiasi puikiu bendravimu su Aukštaitijos NP, Labanoro ir Sirvėtos regioninių parkų kolektyvais, ten visada surasi atramą. Daug dėmesio skiriama saugumo technikai, kvalifikacijos kėlimui. Nedidelį, bet iniciatyvų Kaltanėnų UTC kolektyvą džiugina tas faktas, kad vaikai noriai ir audžia, ir juostas pina, taip sudaroma prielaida tam, kad mūsų senolių puoselėti amatai neišnyks. Vaikams labai įdomu viską išbandyti, ypač patinka savo rankomis pasigaminti kokį nors daiktą. Šį kartą neišvardinau visų Kaltanėnų UTC rengiamų programų ir projektų. Visa tai nesunkiai galima rasti internetinėje erdvėje. Aš visada žavėjausi ir džiaugiuosi Kaltanėnų UTC atliekamų darbų apimtimi. Šis mano pokalbis dar labiau sustiprino mano įsitikinimus, kad nors ir nedidelis kolektyvas gali daug, o visa tai sudėjus, padeda išgyventi, įveikti visas krizes.

Algis JAKŠTAS