Jau antrus metus VšĮ „Labas noras“ organizuoja įvairias stovyklas šeimoms, kurios vyksta nuostabiame mūsų rajono kampelyje – Antaviešės vienkiemyje, ant Peršokšnos upės kranto. Šiemet birželio 22-24 d. – tai buvo etnogamtinė stovykla visai šeimai „Per Rasas“. Rėmėjas – Švenčionių rajono savivaldybė.

Stovykloje dalyvavo 200 žmonių.

Kadangi stovykla kaip tik sutapo su Joninėmis (Rasomis), tai dominavo ir daug su šia švente susijusių papročių, apeigų ir būrimų. Pirmiausia penktadienio vakarą visi dalyviai į sodybą žengė per žolynais apipintus vartus, kur juos pasitiko viena iš stovyklos organizatorių Milda Petkevičienė su ąsočiu šaltinio vandens nusiprausti ir drobiniu rankšluosčiu nusišluostyti. Juk tai – vasarvidžio nakties gamtos magija, sustiprinanti, apvalanti ir atgaivinanti žmogaus kūną ir dvasią. Be to, organizatoriai norinčius dalyvauti informavo, kad stovyklos metu bus griežtai netoleruojamas alkoholis, rūkalai bei kitokie svaigalai.

Pirmąjį vakarą stovyklos dalyviai kūrėsi čia pat kieme palapinėse, kas norėjo –netoliese esančioje kaimo turizmo sodyboje, treti – po atviru dangumi arba, pasak stovyklos organizatorių, milijardo žvaigždučių viešbutyje...

Pirmasis vakaras buvo skirtas susipažinti – tam labai tiko susipažinimo ratas, pabendrauti, kartu padainuoti ir pasišnekučiuoti prie laužo.

Na, o šeštadienį jau nuo ankstyvo ryto visi kibo į veiklas, kurių per abi dienas buvo tokia gausybė, kad mažieji stovyklautojai dar visą savaitę po to čiauškėjo nesustodami, kiek įdomaus pamatė, ypač žygiuodami per liūtį, grodami įvairiausiais instrumentais, tyrinėdami vabalų gyvenimą, „sraigių raštus“, žolynus, besigėrėdami žvaigždėtu dangumi, jodinėdami poniu, vaikščiodami lynu ar rišdami skudurinukus su įmazgytais norais...

Šeštadienio ankstyvas rytas prasidėjo treniruote su treneriu Gabrieliumi TripExtreme, maudynėmis upėje, vėliau – pusryčiai ir pabuvimas gamtoje. Įdomus užsiėmimas buvo regresinė terapija su Iveta Mališauskaite. Po pietų dėmesį prikaustė žolininkas, gerai išmanantis įvairių šalių arbatos gėrimo ritualus, šiuo metu Anykščiuose gyvenantis Ramūnas Daugelavičius. Jo pasakojimas apie žolynų magiją tikrai praturtino stovyklos dalyvių žinių kraitį.

Savitas ir įdomus buvo žoliavimas ir vainikų pynimas bei sutartinių giedojimas su Ingrida („Gyvybės Medis“). Dieną stovykloje baigė vakarienė ir vakaronė prie laužo su dainomis, pasakojimais ir žaidimais.

Kol suaugę tėveliai ramiai gilinosi į paskaitose dėstomus dalykus, vaikams veikė „Miško uosto“ cirko kampelis, kur kartu su Šarūnu ir Milda jie mokėsi sukti lazdas, vaikščioti lynu, žongliruoti, sukti pojus (norintys galės juos išmokti pasigaminti) ir stebėti kaip visa tai atlieka cirkininkai.

Aišku, pertraukų metu ir tėveliai mielai suko link atrakcijų ir kartu su vaikais žongliravo, mėgino išlaikyti balansą vaikščiodami lynu ir pan.

Sekmadienio rytas taip pat turėjo prasidėti mankšta su mankštos entuziastais iš „Tiesiog ateik“, tačiau pliaupianti liūtis pakoregavo stovyklos užsiėmimus. „Tiesiog ateik“ kartą per savaitę anksti ryte – kiekvieną trečiadienį 6.30 val. ant Tauro kalno Vilniuje renkasi bendrauti ir mankštintis ir kviečia prisijungti visus norinčius. „Tiesiog ateik (just show up)? – tai pasaulyje plintantis sporto, sveikos gyvensenos, sąmoningumo virusas! Kad tas virusas plistų, reikia tokių, kurie nori gyvenimo pokyčio! Kuriems (ne)reikia būti tarp žmonių! Kurie (ne)mato gyvenimą prasmingą ir ieško tokių pat kaip jie! Toks judėjimas (bendruomenė) apjungia visus – jaunus, senus, moteris, vyrus, vaikus, vienišus, kitokius, žodžiu mes padedame vieni kitiems augti!“, - sakoma „Tiesiog ateik“ puslapyje. Tiesiog ateik organizuoja MyHero.

Net ir pliaupiant lietui buvo ką įdomaus nuveikti – Giedrius Markevičius palapinėje vedė paskaitą apie vabalų gyvenimą. Pats Giedrius – tikras vabaliukų tyrinėjimo fanatas, daug įdomaus pripasakojęs ir stovyklos dalyviams. Jis buvo vienas iš tų, kurie nakvojo milijardo žvaigždučių viešbutyje, jeigu kas pamiršo, - po atviru dangumi, miegmaišyje prie laužo ir kėlėsi ankstų rytą vos brėkštant, kad galėtų surasti, patyrinėti, nufotografuoti kuo daugiau vabaliukų, kol paryčiais jie dar nėra aktyvūs – snūduriuoja ir kantriai pozuoja. Ir čia už kantrybę bei atsidavimą savo pomėgiui buvo apdovanotas – didžiulėje Antaviešės liepoje aptiko gana retą Lietuvoje vabaliuką – liepinį palvį.

Apie juostų vijimą ir baltų ženklų paslaptis pasakojo Domantas Žilėnas, o apie žmogaus biolaukus – Artūras Dabkevičius.

Sekmadienį pojūčių kelionę belaikiškume vaikams surengė „Pokšt“ kolektyvas, kuris vaikus panardino į gamtos gyvybės įdomybes. Edukatorė Rasa Pavilionienė mokė vaikus pasigaminti jiems patinkančią skudurinukę ar susikurti savo amuletą, pasakojo apie baltiškų simbolių reikšmes ir porino visokias Rasų istorijas.

Stovyklos savaitgalis buvo intensyvus, įdomus ir labai greitai pralėkė. Patyrę tiek daug nepakartojamų įspūdžių, praturtinę dvasią, protą ir kūną, stovyklautojai prisižadėjo ir vėl susitikti.

Irena POŽĖLIENĖ