Mes turime 231 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3235
mod_vvisit_counterŠią savaitę:8506
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:126436

Trejų metų darbo „vaisiai“: vilkinami projektai ir iki „ligoninės-morgo“ nugyventa rajono ligoninė

2018 m. liepos 4 d., trečiadienis Nr.49 (1773)

Per pastaruosius trejus metus rajonas tuštėja taip sparčiai, kaip dar niekada netuštėjo - kas mėnesį demografijos statistika vis liūdnesnė. Ar tai mero darbo rezultatai? Filosofinis klausimas, bet kas galėtų tai paneigti? O štai rajono valdžiukės melas – kaip ant delno. Atsiverskime prieš trejus su puse metų liberalų ir asmeniškai kandidato Rimanto Klipčiaus rinkimines viliones – agitaciją, o ten - skambiausi pažadai: sugrąžinti į rajoną jaunimą, atgaivinti rajoną, padaryti jį klestintį, prikurti darbo vietų, išvystyti verslus, ir t.t. Niekas į rajoną negrįžo, tik mero komanda pradėjo važinėti iš Vilniaus į Švenčionis uždarbiauti. Reik manyti, ne pats talentingiausias kontingentas, jeigu šiandien Vilniuje darbo neranda. Ko tada stebėtis, kad rajono reikalai šlyja. Tarybos posėdžiuose opozicija ne kartą griežtais pasisakymais nutraukė mero pasigyrimus, kaip jis, atseit, šauniai dirba, nors parodyti nėra ką... Kaip pabrėžė keli tarybos nariai, esant ekonomikos augimui ir biudžeto pertekliui, skolos nesumažėjo, o dar paaugo. Visus trejus metus kaip karštą bulvę naujoji valdžia nerangiai grabinėja senus projektus (ateis laikas, išvardinsime jų ištakas, kurios siekia 2013-2014 metus). Visi rimtesni projektai buvo parengti, o kai kuriems ir finansavimas užtikrintas dar iki savivaldybių rinkimų. Jeigu darbus darę normaliai, viskas būtų seniai baigta. Švietimo įstaigos, kultūros centrai, daugelis gatvių, sporto aikštelės, daugiabučių kiemų sutvarkymo projektai, ligoninė ir net cerkvė – viskas, kuo šiandieną puikuojasi ir giriasi Klipčiai, pradėta dar anoj kadencijoj, o juos radę Klipčiai niekaip net užbaigti nepajėgia. Senieji projektai užvilkinti, o naujų nelabai ir matyti – tik kosmetiniai patvarkymai. Net medeliai ir krūmokšniai Švenčionėlių miesto centre yra dalis 2014 m. pradėto projekto, kai prieš žiemą, baigiantis metams, buvo sutvarkyta aikštės važiuojamoji dalis ir paklotas asfaltas. Nauja valdžia dvejus metus juos sodino! Net po savivaldybės langais žydi pirmtakų rožės – nieko savo neįnešė.

Rajono ligoninės pastatų atnaujinimas sėkmingai buvo sprendžiamas pasinaudojant 2007-2013 metų Struktūrinių fondų parama. Tuomet rajono ligoninė baigė vykdyti du projektus – „Ambulatorinių paslaugų plėtra ir optimizavimas“ ir „Dienos chirurgijos plėtra“, vyko laisvų patalpų remontas. Gydytojai Irenai Politienei vadovaujant, buvo pradėtas ir geriatrijos (pagyvenusių asmenų gydymo) skyriaus kūrimas. Prie naujos valdžios pasikeitė dar du ligoninės vadovai, o geriatrijos skyrius vis dar neatidarytas. Užtat dabar žada vieną kitą skyrių uždaryti, ir iš mūsų ligoninės liks „špitolė“, nes visos vadovų viltys sutelktos į būsimą geriatrijos ir esamą slaugos skyrių.

Ligoninė menksta kartu su rajono gyventojų skaičiumi. Juk tie, kurių jau nėra tarp mūsų, ir buvo dažniausi jos pacientai. Dabar visi, kas tik gali, važiuoja gydytis toliau. Pacientų nuomone, su vadovų kaita ir daktarų-turistų, užsukančių čia padirbėti, bet nieku gyvu neliekančių gyventi, prastėjo ir situacija ligoninėje. I.Politienė buvo vietinė gydytoja, bet dėl naujos valdžios nemalonės buvo priversta išvykti dirbti į Vilnių. Atvežtinis (vilnietis) T.Saladis – medikas, nors pastaruosius metus buvo dirbęs ministerijoje. Naujasis ligoninės vadovas – žinoma, vilnietis, pagal specialybę -– bibliografas, bet prieš dešimtmetį patraukęs į vadybą. Neįprasta, tiesa? Gal tai ir sutapimas, bet medicinos paslaugos vis labiau netenkina gyventojų. Ir čia kiek nori didink atlyginimus, pacientui geriau nebus. Nenori mūsų rajono žmonės gydytis Švenčionių ligoninėje – tą pripažino ir ligoninės vadovas Gintaras Žandaravičius. Masiškai važiuoja gydytis į Uteną arba Ignaliną. Todėl Švenčionių konsultacijų poliklinikos suteikiamų paslaugų mažėja. Išvykus T.Saladžiui, tragiškai sumažėjo ir chirurgijos paslaugų – nuo buvusių gerokai virš 400 operacijų, iki 140. Naujasis ligoninės vadovas išradingas – sugalvojo, kaip pasigerinti rodiklius - prijungti Ignalinos ligoninę, kur daugiausia mūsų rajono gyventojų gali sutikti. Posėdyje jis optimistiškai sakė, kad reikia tik politinės valios. Taip pat patikino, kad Švenčionyse ligoninė bus. Švenčionims Ignalinos ligoninės prijungimas naudingas. Tik štai kam Ignalinai tokia „politinė valia“? Juolab, kad ir sveikatos apsaugos ministras A.Veryga Ignalinos ligoninės prie „ligoninių-morgų“ nepriskyrė.

Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga praėjusią savaitę, remdamasis statistika, morgais išvadino ligonines, kuriose per 30 dienų po hospitalizacijos nuo širdies ligų miršta daugiau kaip 41 proc. ligonių, t.y., vos ne pusė. Kai kuriose ligoninėse – daugiau kaip pusė. Ligoninės pakilo į kovą prieš ministrą. Statistiką ligoninių vadovai, tarp jų ir Švenčionių ligoninės direktorius, vadina melu, darančiu žalą jų įvaizdžiui. Būtent – įvaizdžiui, nes jo visi nori gero, nepriklausomai nuo rezultatų.

Švenčionių rajono ligoninė pagal statistiką – didžiausio mirtingumo dešimtuke. Nuo išeminio insulto joje iš 54 pacientų mirė 30, po ūmaus miokardo infarkto iš 25 pacientų mirė 11. Tuo tarpu Ignalinos ligoninėje, kurią Švenčionių ligoninės šeimininkai nusižiūrėjo kaip tinkamą objektą prijungimui, rezultatai daug geresni. Nuo išeminio insulto iš 16 pacientų mirė 4, nuo ūmaus miokardo infarkto iš 13 tik 1. Vargu, ar Ignalinai naudinga būtų prisijungti Švenčionis, o jau pačiai jungtis prie Švenčionių – juo labiau...

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis