Mes turime 238 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3198
mod_vvisit_counterŠią savaitę:8469
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:126399

Aplinkosaugos iniciatyvas įgyvendinti apsimoka

2018 m. liepos 4 d., trečiadienis Nr.49 (1773)

Klimato kaitos pokyčiai – viena aktualiausių šiuolaikinės visuomenės problemų. Labiausiai juos skatina anglies dvideginio, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) didėjantys kiekiai Žemės atmosferoje. Aplinkos ministerijos duomenimis, antras didžiausias anglies dvideginio sukėlėjas Lietuvoje yra žemės ūkio sektorius, kuris sudaro 22 proc. viso ŠESD. Be oro, naudodami pesticidus, trąšas, ūkininkai dar teršia ir vandenį bei dirvožemį. Siekiant sumažinti sektoriaus neigiamą poveikį aplinkai svarbu įgyvendinti aplinkosaugos iniciatyvas, nes tik tokiu būdu galime tikėtis, kad Žemės klimatas toliau bus palankus vystytis gyvybei.

Deja, suderinti žemės ūkio verslo plėtrą su aplinkosaugos iniciatyvomis sunku. Atsižvelgiant į tai, žemdirbiai yra skatinami naudotis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemone „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. Gaudami paramą ūkininkai gali prisidėti prie pasirinktų priemonėje numatytų aplinkosaugos iniciatyvų – pradedant su žemės ūkiu susijusių ekosistemų atkūrimu ir išsaugojimu, baigiant efektyvesniu išteklių naudojimu.

 

Skatinamos iniciatyvos

Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemė sudaro didžiausią dalį – net 53 proc. visos šalies teritorijos. Žemės ūkio verslo sektoriaus neigiamą įtaką aplinkai galima sumažinti daugybe būdų. Bėda ta, kad visi tie būdai nemažai kainuoja, todėl į pagalbą žemdirbiams siūlosi KPP. Norintys įgyvendinti aplinkosaugos iniciatyvas žemdirbiai, naudodamiesi priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ parama, gali prisidėti prie biologinės įvairovės atkūrimo, išsaugojimo ir didinimo palaikant arba atstatant pakankamos įvairovės ir ploto buveines bei skatinant aplinkai draugišką ūkininkavimą ypač jautriose gamtiniu požiūriu teritorijose. Yra galimybė prisidėti prie trąšų ir augalų apsaugos produktų tvarkymo, apsaugoti dirvožemį nuo degradacijos ir erozijos, gerinti dirvožemio kokybę bei skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos. Skatinama prisidėti prie specifinių teritorijų tvarkymo, siekiant didesnės anglies dvideginio absorbcijos ir emisijos mažinimo.

 

Veiklos sritys ir išmokų dydžiai

Siekiant įgyvendinti aplinkosaugos iniciatyvas naudojantis priemone „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, ūkininkai gali pretenduoti į paramą pagal šias priemonės veiklos sritis:

• „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ – 101 Eur/ha,

• „Specifinių pievų tvarkymas“ – 69 Eur/ha,

• „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ – 208 Eur/ha,

• „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ – 291 Eur/ha,

• „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“ – 160 Eur/ha,

• „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ – 97 Eur/ha,

• „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ – 65 Eur/ha,

• „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ – 221 Eur/ha,

• „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“: išvežant nušienautą žolę – 155 Eur/ha; nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 141 Eur/ha,

• „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ – 232 Eur/ha,

• „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“: daržovėms ir bulvėms – 318 Eur/ha, vaisiams ir uogoms – 336 Eur/ha,

• „Dirvožemio apsauga“ už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą – 45 Eur/ha,

• „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ – 134 Eur/ha,

• „Ražienų laukai per žiemą“ – 99 Eur/ha.

Pastaroji veiklos sritis į priemonę buvo įtraukta šių metų gegužės mėnesį atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra dideli dirvos erozijos požymiai. Tikimasi, kad ši veikla, kuria ūkininkai ražienų plotuose įsipareigoja nenaudoti organinių, mineralinių trąšų, pesticidų, taip pat jas tręšti, kalkinti ir skusti, padės sustabdyti įsismarkavusią dirvos eroziją, o atsisakymas lengvo paviršiaus kultivavimo reikalavimo priemonę ūkininkams padarys patrauklesnę. Svarbu tai, kad veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ galima vykdyti ne didesniame kaip 30 proc. ražienų laukams tinkamų augalų rūšių plote. Didžiausias neapartas ražienų plotas, už kurį skiriama parama dalyvaujant veikloje, – ne didesnis kaip 30 ha. Pareiškėjams, kurie tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoja iki 10 ha žemės ūkio naudmenų, ražienų plotas, už kurį skiriama parama dalyvaujant veikloje, neribojamas.

 

Reikalaujami plotų dydžiai

Tinkamas paramai plotas pagal kiekvieną priemonės veiklą, už kurį mokama kompensacinė išmoka, yra ne mažesnis kaip 1 ha. Tačiau kai kurioms veiklos sritims taikomos specifinės tinkamumo sąlygos. Pavyzdžiui, „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ – ne mažesniame kaip 5 ha ariamosios žemės plote turi būti įveista ne mažesnė kaip 0,5 ha medingųjų augalų juosta ir (arba) laukas. Atitikus ariamosios žemės ploto ir nustatytą minimalų medingųjų augalų ploto (0,5 ha) reikalavimą, didesnis medingųjų augalų plotas paraiškoje nėra ribojamas.

Pagal veiklos sritį „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamoje žemėje“ – ne mažesniame kaip 10 ha ariamosios žemės plote įveista ne mažiau kaip 2 ha ir ne daugiau kaip 5 ha daugiamečių žolių juosta/laukas. „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ – ne mažesnis kaip 0,5 ha, pagal veiklą „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“ – daugiamete ganykla arba pieva verčiamas ariamosios žemės plotas, ne mažesnis kaip 0,5 ha, esantis Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintoje „Rizikos vandens telkinio baseino teritorijoje“.

Mažiausias lauko plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, „Specifinių pievų tvarkymas“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“, „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „Dirvožemio apsauga“, išskyrus veiklas „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ – 0,1 ha. Mažiausias lauko plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ ir „Ražienų laukai per žiemą“ – 1 ha.

 

Tinkamumas, įsipareigojimai, terminai

Svarbu paminėti, kad pareiškėjai ar paramos gavėjai negali dalyvauti priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklose, deklaruodami tuos pačius plotus, kuriuos įsipareigojo tvarkyti pagal „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas.

Pareiškėjai, vykdydami pasirinktas „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas ir už tai gaudami paramą, prisiima įsipareigojimus 5 metų laikotarpiui pagal veiklose numatytus terminus.

 
Reklaminis skydelis