Mes turime 301 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3003
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13190
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89220
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Liepos danguje – didžioji Marso opozicija ir visiškas Mėnulio užtemimas

2018 m. liepos 11 d., trečiadienis Nr.50 (1774)

Vidurvasario vakarais žvaigždėtame danguje išsiskiria tik Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau – Vega. Vakaruose žvilgsnį traukia Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras. Kiek vėliau išryškėja šiaurės vakaruose žemyn besileidžiantys Didieji Grįžulo Ratai ir šiaurės rytuose aukštyn pamažu kopianti Kasiopėja. Neaukštai pietvakarių padangėje prie horizonto glaudžiasi zodiakinis Skorpionas ir jo ryškiausioji žvaigždė Antaris.

 

Ryškiausiai spindės Venera ir Marsas

Venera-Vakarinė po saulėlydžio labai ryškiai spindi vakaruose besileidžiančiame Liūto žvaigždyne. Liepos 15-16 d. vakarais, labai žemai prie vakarų horizonto, greta Vakarinės sušvis siauras jauno Mėnulio pjautuvas – liepos 15 d. jis spindės dešiniau, o liepos 16 d. jau kairiau nuo Aušrinės.

Jupiteris visą mėnesį spindi vakarais Svarstyklių žvaigždyne, tačiau jau gana žemai.

Saturnas visą naktį matomas Šaulio žvaigždyne kiek aukščiau nei Marsas, tačiau po opozicijos ir šios planetos šviesis pradeda palaipsniui blėsti. Liepos 25 d. kiek dešiniau Saturno atsidurs priešpilnis Mėnulis.

Marsas prieš vidurnaktį pietryčiuose pateka ryškiai švytėdamas neryškiame Ožiaragio žvaigždyne. Savo šviesumu jis lenkia net Jupiterį. Liepos 27 d. Marsas atsidurs opozicijoje, tai yra bus arčiausiai Žemės. Šiemet įvyks didžioji Marso opozicija, nes Marsas atsidurs tuo pačiu ir artimiausiame Saulei taške (perihelyje). Tuo metu jis nuo Žemės bus nutolęs 58 milijonus kilometrų. Arčiau Žemės Marsas buvo tik 2003 m. rugpjūčio mėnesį, tuomet mus nuo jo skyrė 54 milijonai kilometrų. Kitą kartą tokį ryškų Marsą matysime tik 2035 metais.

Merkurijus liepos 12 d., nors ir nuo Saulės labiausiai atsitolins į rytus (rytinė elongacija), tačiau slinkdamas Vėžio žvaigždynu skendės vakaro žarose ir bus įžiūrimas tik per teleskopus.

 

Sugrįš Sietynas

Nuo liepos 10-tos priešaušrio danguje vėl bus galima išvysti įžymųjį Tauro žvaigždžių spiečių – Sietyną, praėjus bemaž 80 dienų nuo to laiko, kai balandžio pabaigoje jam pradingus Saulės spinduliuose prasidėjo tikrasis pavasaris. Esant geram orui plika akimi dažniausiai matomos 7 Sietyno žvaigždės, o liepos 10-oji liaudyje vadinama Septynių miegančių brolių diena ir siejama su orų spėjimu, mat seniau pagal vėl sužibusių 7-nių Sietyno žvaigždžių matomumą buvo sprendžiama apie antrosios vasaros pusės lietingumą. Iki šiol sakoma, jei šią dieną lyja, tai ištisai gali lyti 7 dienas, o jei lyja 7 dienas, tai gali lyti net ir 7 savaites...

 

Įvyks visiškas Mėnulio užtemimas

Liepos 27 d. įvyks visiškas Mėnulio užtemimas. Ožiaragio žvaigždyne šviečiantis Mėnulis Vilniuje patekės 21 val. 19 min. Žemės šešėlis ant Mėnulio slinkti pradės 21 val. 24 min., o visiškai padengs jį 22 val. 30 min. Užtemimo maksimumas įvyks 23 val. 21 min. Žemės šešėlis slinkti nuo Mėnulio pradės 00 val. 13 min. ir visiškai nuslinks 01 val. 19 min. Palankiausia Mėnulio užtemimą stebėti bus užmiestyje į pietryčius-pietus nuo miesto aukštesnėje vietoje, iš kurios niekas neužstoja pietrytinio horizonto.

Apie 22 val. 30 min. po užtemusiu ir paraudusiu Mėnuliu patekės rausvasis Marsas, atsidūręs didžiojoje opozicijoje. Jo šviesis sieks –2,8 ryškio. Dešiniau nuo užtemusio mėnulio švytės Saturnas, o dar dešiniau ir Jupiteris.

Jonas VAIŠKŪNAS

 
Reklaminis skydelis