Mes turime 228 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4165
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19559
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:137489

Išgelbėtos kalytės istorija su laimingu tęsiniu veda link svajonės įgyvendinimo

2018 m. liepos 18 d., trečiadienis Nr.52 (1776)

Dar šių metų pradžioje daugelį sujaudino plačiai pasklidusi istorija apie Švenčionėliuose Liepų gatvėje išmestą į konteinerį ir policininkų išgelbėtą naujagimę kalytę.

Istorija su laimingu tęsiniu prasidėjo šaltą (spaudė -22 laipsnių šaltis) besibaigiančios žiemos dieną. Vasario 22-osios vakarą, Švenčionių rajono policijos komisariatas sureagavo į pagalbos prašantį cypimą, sklindantį iš šiukšlių konteinerio. Ką tik gimusį ir pražūčiai paliktą bejėgį gyvūną išgelbėjo Švenčionių RPK Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai Olga Petranė ir Gintaras Šimkūnas. Šaltyje ir be maisto naujagimis tikrai būtų neišgyvenęs. Policininkai apie radinį pranešė gyvūnų globos organizacijai „Vyšnių sodas“, kurios atstovai pažadėjo pasirūpinti kalytės ateitimi. „Vyšnių sodas“ apie tai rašė: „Vasario 22 d. naktį, kai spaudė 22 laipsnių šaltis, jie (policininkai – aut. past.) vyko šiukšlių konteineryje ieškoti cypsinčio šuniuko, kurį tamsoje išgirdo praeivis. Visą kelią dar neatakusį ir į leduką sušalusį pypliuką jie šildė užantyje ir atvežė į komisariatą. Tą naktį iš karto išvykome mažylio perimti į „Vyšnių sodo“ globą“.

Kalytė buvo pavadinta Kobra 11, organizacijoje ją maitino kas dvi valandas specialiais mišinukais ir ėmė ieškoti laikinų globėjų ar šeimininkų. Į gyvūnų gelbėtojų socialiniuose tinkluose papasakotą istoriją greitai sureagavo mūsų rajono gyventoja Lina, kuri pasiryžo pasirūpinti gyvūnėliu.

Kai su Lina vieną karštą vidurvasario dieną susitikome jaukiuose jos anytos ir šešuro namuose gamtos prieglobstyje, išgelbėtoji kalytė pasitiko draugišku amsėjimu ir džiaugsmingu šokinėjimu. Žiūrint į juodą blizgančiu kailiu ir sveika išvaizda akį traukiantį nemažą gyvūną net sunku patikėti, kad ši gražuolė išaugo iš mažo juodo sušalusio ir mirčiai pasmerkto gniužuliuko...

Lina neslepia, kad vienas iš motyvų apsiimti globoti rastinukę buvo tai, jog kalytė rasta būtent mūsų rajone. Žinoma, prisiimti naujagimį – didelė atsakomybė, tam reikia ir pasiryžimo, ir žinių, ir kantrybės. Linai viso to užteko su kaupu. Jauna moteris labai myli gyvūnus, augina dvi špicų veislės kalytes (jos, beje, itin aktyviai dalyvavo ir viso pokalbio metu – tai kaulydamos skanėstų, tai skardžiais plonais balseliais aplodamos kiekvieną bent kiek pajudėjusį iš savo vietos svečią ar šeimininką), katiną, triušį. Tačiau vis dėlto rūpintis naujagime kalyte net ir jai – buvo didžiulis iššūkis. Šiame nelengvame darbe Linai daug padėjo draugai ir artimieji. Pirmiausia moteris nusprendė kreiptis pagalbos į giminaitę Nijolę, kurios kalytė kaip tik neseniai buvo susilaukusi šuniukų. Visi labai apsidžiaugė, kai mamytė priėmė maitinti ir pamestinukę. Ne veltui sakoma: „Ne ta motina, kuri pagimdo, o ta, kuri išaugina“. Motinos pienas padėjo mažylei sustiprėti ir atsigauti. Tačiau toliau ja teko rūpintis pačiai Linai, kuri iš savo šeimos biudžeto pirko mišinėlius, kitą maistą, kantriai kėlėsi prie globotinės ir naktimis, maitino kas kelias valandas, rūpinosi mažylės sveikata ir auklėjimu. Galiausiai Lina kartu su vyru Gediminu nusprendė guvią kalytę pasilikti sau. Labai jau prisirišo per tuos kelis mėnesius. „Vyšnių sodas“, žinoma, jiems ir suteikė pirmenybę. Tik Linai kažkaip neprilipo Kobra 11 vardas, tad savo išaugintą juodąją gražuolę pavadino Bela.

Lina džiaugėsi, kad jos norą suteikti nuo pražūties išgelbėtam gyvūnėliui namus, gerą gyvenimą ir meilę palaiko ir draugai, ir artimieji. Kai prireikdavo auklės Linai išvykus į darbą, pagelbėdavo Šarūnas ir Greta, Deividas padovanojo gražią ir šiltą būdą, kurią pasistatė anytos ir šešuro sodyboje, Ramutė ir Alma parūpino šieno ir daug kitų vienaip ar kitaip padėjusių.

Pasakodama Belos istoriją, Lina pabrėžė, kad yra labai daug gerų žmonių, pasiryžusių padėti ir vieni kitiems, ir į bėdą patekusiems gyvūnams, ir juos gelbėjantiems savanoriams. „Tikrai ne visi žmonės gyvūnėlius mėto, labai daug juos gelbėja, padeda ir palaiko tuos, kurie gyvūnais rūpinasi“,- šypsojosi Lina.

Maloniai sėdint pavėsinėje, šnekučiuojantis, besidžiaugiant aplinkui besisukinėjančiais gražiais, žvaliais, draugiškais ir švariais gyvūnėliais, Lina pasidalino ir pastaruoju metu vis aiškiau įsisąmoninama ir puoselėjama svajone – Švenčionių rajone įsteigti gyvūnų globos namus. Jiedu su vyru jau dairosi tam tinkamos sodybos ir kuria su tuo susijusius ateities planus.

Neseniai Lina kartu su savo naująja augintine Bela ir gyvūnų globos organizacijos „Vyšnių sodas“ atstovais vyko į Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. policijos komisariatą susitikti ir padėkoti pareigūnams Gintarui Šimkūnui ir Olgai Petranei. Buvo tikrai malonus pabendravimas.

„Vyšnių sodas“ savo „Facebook“ paskyroje paskelbė šią naujieną: „Labai džiaugiamės tokiomis nuostabiomis akimirkomis, kai susitinka gelbėto gyvūno istorijoje dalyvavę žmonės. Širdį užlieja gerumo ir laimės bangos matant, kaip vėl į rankas paimamas augintinis, kuris... užantyje jau nebetelpa“.

Graži ir širdį virpinanti istorija su laimingu tęsiniu. Belieka tik pridurti, kad aplinkybės taip susiklostė, kad reikiamu metu, reikiamoje vietoje atsidūrė rūpestingi, pareigingi ir jautrūs žmonės. Ir visus juos sujungė mažas padarėlis, iš pradžių pavadintas Kobra 11, o dabar jau šaukiamas Bela... Labai norėtųsi, kad išsipildytų ir vienos iš šios istorijos dalyvių – Linos – svajonė įsteigti gyvūnų globos namus, tada laimingų istorijų būtų dar daugiau...

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis