Mes turime 290 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2925
mod_vvisit_counterŠią savaitę:2925
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:19190
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:143249

Kas užleido ant regionų tuštėjimo marą?

2018 m. rugpjūčio 18 d., šeštadienis Nr.60 (1784)

Valdžia ir paslaugos tolsta nuo žmogaus. Jokios išmaniosios technologijos šios spragos neužpildo. Antraip kodėl tada Statistikos departamentas skelbia, kad nuo 2013 metų Vilniaus apskrityje papildomai įsteigta 1,4 tūkst. valstybinių darbo vietų. Jos tikrai ne Švenčionyse, Šalčininkuose ar kt. Jos -Vilniuje! Regionuose panaikino, Vilniuje sukūrė...

Regionus naikina pati valdžia, nors deklaruoja regionų gaivinimą... Kaip sakoma, viena kalba, kita daro. Taip jau gerą dešimtmetį, o gal ir daugiau, ne viena centrinės valdžios „karta“ elgiasi su katastrofiškai tuštėjančiais regionais. Naikina rajonuose veikiančias įstaigas ir tuo pačiu metu suokia apie regionų gaivinimą, kuria programas, kurios iš anksto pasmerktos. Vos prasižiojo valdininkai, ir iš karto matosi – nieko nebus. Kiekvienas pragmatiškas žmogus jau gali imtis pranašysčių, kad eilinė „gaivinimo programa“ pasmerkta, ir viskas pasitvirtina. Belieka spėlioti, ar „išganingųjų“ programų kūrėjai nesupranta to, ar tik apsimeta ir daro kažką vien tam, kad imituotų darbą ir gautų algą?

Jokios priemonės nebus veiksmingos, kai regionai (ausiai labiau priimtina tiesiog rajonai ar bent savivaldybės) kryptingai naikinami centralizuojant valdiškas įstaigas. Nėra darbo – žmonės bėga. Nors tai ir akivaizdu, valdžia negali sustoti, toliau naikina rajonuose esančių institucijų savarankiškumą. Valdiškų darbo vietų nesumažėja, tik jos perkeliamos į didesnius miestus.

Viskas prasidėjo, berods, nuo Sodros skyrių reformavimo. Švenčionyse pastatas ištuštėjo, o darbuotojai priversti važinėti į Uteną.

Tas pats nutiko su mokesčių inspekcija. Lyg ir yra įstaiga, bet gyventojai nelabai supranta, kokios jos funkcijos ir įgaliojimai. Užduotų kas gatvėje klausimėlį – niekas nesugebėtų atsakyti...

Paskui „regionų gaivintojai“ ėmėsi teisėsaugos institucijų. Neliko nei prokuratūros, nei policijos komisariato, pagaliau – ir Švenčionių rajono apylinkės teismo. Po reformos Švenčionių RPK gavo pavadinimą, kurio lengvai neištarsi: Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariatas. Jo viršininkas gyveno tarp vietinių žmonių, Švenčionyse. Tai ne – reformatoriai sugalvojo rotaciją. Dabar švenčioniškis pareigūnas priverstas kasdien važinėti į Vilnių, o į Švenčionis atvažiuoja vilnietis. Kažkoks priverstinis turizmas. Jeigu iki šių reformų komisariato viršininkas buvo prieinamas kiekvienam gyventojui, tai po paskutinių reformų – geriau nebandyk. Dar prieš porą mėnesių viešai skelbtų internete kontaktų ir tų nebeliko – tik bendrasis numeris. Saujelė likusių policijos pareigūnų – už kodinių durų, neįžengiamoje tvirtovėje. Su kiekviena Policijos diena, kuri švenčiama bažnyčioje, su siaubu galima buvo stebėti, kaip tirpsta pareigūnų skaičius – iš pilnos suoliukų eilės liko vos keletas suolų.

Stiprus kirtis darbo vietoms buvo urėdijų reforma. Ne tik darbuotojų sumažėjo, bet ir to, kas liko iš urėdijų, statusas neaiškus. Viena akivaizdu – pabrango malkos.

Damoklo kardas pakibo virš rajonų ligoninių, kuriose vis mažėja paslaugų. Sako, tai pačių gyventojų labui. Kaip ir pigiausių vaistų kompensavimas, kuriais gydytis valdžios ponai tikriausiai net minčių neturi.

Taip, daugiau kaip 30 ligoninių, tarp jų ir Švenčionių ligoninė, nusirito iki kraupių rodiklių, bet kodėl niekas nekelia steigėjų atsakomybės klausimo? Priminsiu, kad steigėjas yra savivaldybė. Jeigu nemokšos rajono vadovai privedė ligoninę iki tokios būklės, jie turi atsakyti, bet pirmiausia - būti nušalinti nuo to, ko neišmano. Žmonės juk dėl to nekalti – kodėl jie turi likti be ligoninės. Ne Švenčionių rajono žmonių kaltė, kad rajono vadovai iš Vilniaus atsivežtus ligoninės vadovus tai išaukština, tai su purvais sumaišo, jeigu jiems neįtinka. Taip buvo su T.Saladžiu. Kažin, ar nesulauks tokių pačių palydėtuvių dar vienas vilnietis – G.Žandaravičius? Kaip dirbti ligoninės vadovui, kai ligoninei įrangą perka savivaldybės statybininkai? Neseniai paaiškėjo, kodėl naujas rentgeno aparatas stovi net neišpakuotas. Pasirodo, savivaldybės Vietinio ūkio skyrius nupirko aparatą nei į kuolą, nei į mietą – kaip kilnojamas jis per didelis ir niekur netelpa, o rentgeno kabinetui netinkamas, nes yra akumuliatorinis. Nei juoktis, nei verkti – 60 tūkst. eurų išmesta vėjais. Matyt, ligoninės vadovų kaita, laikinumas ir steigėjų kompetencijos nebuvimas padarė savo. Prisidėjo ir gydytojų „turizmas“. Vilniečiai atvažiuoja čia pabudėti, nuolat dirbti niekas nenori, žmonės gydytojų nepažįsta, tai iš kur bus pasitikėjimas. Kai kurių gydytojų nė specialybės nenustatysi – medicinos daktaras. Jis gi net ne visai gydytojas, tik gali atlikti kai kurias funkcijas – tokias, kokias jo kompetencijai priskiria ir surašo ligoninės vadovas. O jeigu vadovas ne medikas? Realus pavojus, kad prie dabartinės rajono valdžios neveikimo iš ligoninės liks tik senelių gulėjimo skyrius.

Taip ir nyksta regionai, skambant odei apie regionų gaivinimą ir dėmesį jiems. Provincijoje liko reformų nesuniokoti tik bažnyčia ir iš dalies paštas...

Rajone ketverius metus iš eilės demografinė situacija ne tik nepagerėjo, bet padėtis net nesistabilizavo. Atvirkščiai – dar daugiau žmonių išvyko. Tik į rajono savivaldybę ir jos įstaigas atvyksta būrys „turistaujančių“ dykaduonių su vilniečiu meru priešakyje. Gyventi jie čia nenori – tik valdiško uždarbio.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis