Padariau klaidą rašydama, kad nuo metų pradžios šalyje iš netinkamų sąlygų jau paimta 600 vaikų. Sunku patikėti, bet 600 vaikų iš „sunkumų patiriančių“ šeimų, kur gresia pavojus vaikų gyvybei ir sveikatai, paimta vien per liepos mėnesį, kai nuo liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos tarnybas iš savivaldybių pavaldumo perėmė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Kuo geras naujasis modelis? Vaiko saugumu rūpinasi centralizuota tarnyba, nepavaldi savivaldybei, o jau tolesniu paimto vaiko gyvenimu teks pasirūpinti savivaldybei, o tai – išlaidos. Kai tas pats ir „muziką užsakė, ir mokėjo“, specialistams, kurie algas gaudavo savivaldybėje, buvo rankos surištos. Ar savivaldybė suinteresuota išlaidauti? Kartą į klausimą, kodėl šaltį ir alkį kenčiantys vaikai palikti, kaip čia madingiau pasakius, „neturinčiai socialinių įgūdžių mamai“ (visi suprantame, ką tai reiškia), atsakingas darbuotojas atsakė klausimu: „O kur juos dėti?“ Dabar tokių klausimų paimant vaikus neturėtų kilti. Galvas turėtų skaudėti savivaldybės vadovams, atsakingiems už institucinės globos pertvarką, kuriai rajone nesimato, kad būtų pasiruošta.

Rajone liko vieni laikinos vaikų globos namai Švenčionėliuose, kuriuose būdavo apie 20-30 vaikų. Dabar tokių, kuriais teks pasirūpinti, gali daugėti.

Vykdant institucinę globos pertvarką, reikia vaikus kelti į bendruomenę – pirkti butus daugiabučiuose, kaip tą jau padarė Kaunas, uždaręs visus vaikų globos namus. Butuose vaikai gyvena vidutiniškai po 6, visą parą prižiūrimi darbuotojų. Be abejo, darbo vietų bus daugiau, vadinasi, ir išlaidos vaikų globai didės. Remiantis Kauno patirtimi, 6 -7 vaikus bute prižiūrinčiam darbuotojų skaičiui globos namuose teko apie 14 vaikų.

Tai, kad daugybė vaikų šalyje, ne paslaptis – ir rajone, gyvena netinkamose sąlygose, tiesą sakant, vieša paslaptis. Buvusi vaikų teisių apsaugos kontrolierė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė prieš keletą metų, kai Lietuvą sukrėtė Norvegijoje iš mūsų tautiečių atimtų vaikų istorijos, yra viešai pasakiusi, kad Norvegijos vaiko teisių tarnyba Lietuvoje tą pačią dieną paimtų 36 tūkst. vaikų. Dabar ir Lietuvos tarnyba ima – po 600 vaikų per mėnesį.

Atsisakyti vaikų globos namų – ES direktyva. Ją įgyvendinant vykdoma institucinės globos pertvarka. Jos esmė – integruoti globos namuose gyvenančius arba galinčius ten patekti vaikus į bendruomenę. Butų pirkimas – tik dalinis problemos sprendimas, bet tai vis tiek valdiški namai, kur dirba specialistai pagal darbo sutartis ir pamainomis. Kaip bekalbėtume, tai ne namai...

Būtų tobula, kad visiems vaikams būtų surasti globėjai – laikini ar nuolatiniai (pagal aplinkybes ir poreikį), bet tai nelengva. Savivaldybės turi skirti pastangų ir lėšų. Budintys globėjai, kurie būtų pasirengę bet kuriuo paros metus priimti vaikus, jau turėtų būti kiekvienoje savivaldybėje. Apie tai kalbama daugiau kaip metus, bet kad jie atsirastų, savivaldybė turėtų skirti padorias algas, kaip tą padarė Kauno savivaldybė.

Įdomios patirties turi Nemenčinė. Vaikų ir paauglių socialiniame centre Nemenčinėje vykdomas projektas, išbandant naujas bendruomeninių paslaugų formas. Budintys globotojai ir parama jiems, kompleksinė pagalba besilaukiančiosioms ir vienišoms mamoms, jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą, bendruomeninės paslaugos neįgaliems vaikams, pagalba šeimoms, kad šios galėtų tinkamai rūpintis savo vaikais. Visos šios naujovės ne dėl „paukščiuko“, viskas realiai veikia.

„Įgyvendinant projektą ieškome, parengiame ir palaikome budinčius globėjus. Pradėjome su 25 budinčių globėjų šeimomis, vėliau 8 jų tapo nuolatiniais globėjais. Dar dvi šeimos teikia atokvėpio paslaugas globėjams – kai reikią atostogų, susergama arba tiesiog, kad „neperdegtum“. Nuo projekto pradžios padėta apie 70 vaikų, iš jų 20 jau grįžo į šeimą, 27 nustatyta nuolatinė globa, likę tebeglobojami. Kokie tai žmonės, šie budintys globėjai? Visų pirma genami idėjos, noro padėti. Kai kurie tik mokymų metu sužinojo, kad bus mokami ir pinigai. Kai kurios šeimos turi verslą, o žmonos turi atliekamo laisvo laiko. Kai kurie patys augina mažus vaikus ir pamanė, kad galėtų tuo pačiu padėti ir kitiems vaikams“, - pasakojo centro darbuotojos.

Kita centro vykdoma pertvarkos projekto programa – kompleksinė pagalba besilaukiančiosioms ir vienišoms mamoms su vaikais iki 3 metų. Mamos gali apsigyventi centre, joms padedama įgyti motinystės įgūdžių, teikiama įvairi socialinė pagalba, padedama atsikratyti žalingų įpročių. Būtent tokia ankstyva pagalba veikia prevenciškai. Moteris pati turi norėti pasikeisti, įgyti žinių, stotis ant kojų ir rūpintis savo vaiku. Tarp moterų – ir nepilnametės, ir su įvairiomis negaliomis.

Kol kas mažai žinoma ir palydimosios globos paslauga jaunuoliams iš vaikų globos namų. Centro darbuotojai pasakoja, kad jaunuoliai mokomi ruoštis savarankiškam gyvenimui, planuotis finansus, įprasti prie sveiko dienos ritmo, kad diena neapsiribotų mobiliuoju telefonu.

Tęsiant institucinės globos pertvarką, ši Nemenčinės socialinės globos centre teikiama paslauga numatoma visoje Lietuvoje ir ne tik vaikų globos namų auklėtiniams, bet ir jaunuoliams iš sudėtingas situacijas patiriančių šeimų. Jaunuoliui ar merginai skirtas palydimosios globos atvejo vadybininkas konsultuoja, padeda pasiruošti savarankiškam gyvenimui. Pagal poreikį gali būti suteikiamas ir apgyvendinimas su priežiūra.

Institucinės globos pertvarkos projektas svarbus tuo, kad tai galimybė sukurti arba pritaikyti ir išbandyti Lietuvoje naujas paslaugas, jas įvertinti, išanalizuoti, gauti grįžtamąjį ryšį, kaip jos veikia, ką reiktų tobulinti. Išbandžius praktikoje bus ieškoma galimybių toliau tokias paslaugas tęsti, bendradarbiaujant su savivalda, - sakė projekto vadovas Gedas Batulevičius.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

2018-08-25