Mes turime 397 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5188
mod_vvisit_counterŠią savaitę:21389
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:97419
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Peticijos reikalavimas – suvienodinti tiesiogines išmokas

2012 m. kovo 3 d., šeštadienis Nr.18 (1161)

2014-ųjų gegužę pažymėsime dešimtmetį, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES). Per tą laiką mūsų šalies gyvenime buvo labai daug ir įvairių pokyčių, sprendžiamų ir spęstinų problemų. Viena iš jų – europinių tiesioginių išmokų už pasėlius ir žemės ūkio naudmenas suvienodinimas 2014-2020-ųjų finansiniu laikotarpiu – iškilusi dabar.

Tuo tarpu ES turtingosios valstybės laikosi nuomonės: argi teisinga būtų Lietuvai, taip pat Latvijai ir Estijai skirti Bendrijos vidurkį siekiančias išmokas, jeigu jų įnašas į ES iždą gana menkas?

Tačiau grįžkime šiek tiek į praeitį. Šių metų vasario mėnesį „Ūkininko patarėjo“ laikraščio surengtoje spaudos konferencijoje daugeliui švenčioniškių, ypač „Alternatyvos“ klubo nariams, žinomas ekonomistas dr. Kęstutis Jaskelevičius sakė: „Vykstant Lietuvos deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje, 2002 m. per Europos vadovų susitikimą buvo pasirašytas dokumentas (gerai prisimenu), kad nevienodos tiesioginės išmokos bus tik iki 2013 m. Kodėl šis svarbus argumentas užmirštas?“.

Ekonomikos krizė daug skaudžiau palietė Baltijos šalių negu Vakarų valstybių žemdirbius. Todėl skirtingos išmokos ne tik konkurencijos iškraipymas, bet ir dalies ES šalių diskriminacija.

Tokias arba labai panašias mintis išsako taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Esant dabartinei padėčiai, Baltijos šalių ūkininkai neįstengs pagaminti vartotojams įperkamos produkcijos, bus priversti nutraukti gamybą. LVŽS paskelbė peticiją „Dėl Baltijos šalių diskriminacijos Europos Sąjungoje“ ir pradėjo rinkti parašus po šiuo dokumentu. LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis tikisi sulaukti kuo daugiau šiam reikalui neabejingų žmonių parašų.

Parašų po peticija rinkimas prasidėjo ir Švenčionių rajone.

Šiuo reikalu pakalbinome Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Švenčionių skyriaus pirmininką, rajono savivaldybės tarybos narį Vytautą Rastenį ir Naujasalio kaime (Švenčionių sen.) ekologiškai ūkininkaujantį Giedrių Čičiurką.

 

- Kaip vertinate paskelbtą peticiją?

V. R.
- Ji labai reikalinga. Lietuvą nuo seno garsino žemės ūkis. Esama dabartinė padėtis mūsų negali tenkinti. Esamos konkurencinės sąlygos labai nevienodos. ES šalių tiesioginių išmokų vidurkis yra 249 eurai už ha, o Lietuvoje – tik 143 eurai už ha. Dar mažesnes išmokas gauna Estija ir Latvija. Negana to, 2014-2020 m. ES biudžeto projekte numatyta, kad Baltijos šalių trejetui išmokos kasmet augs tik po 4 eurus už ha. Tokiu būdu jos net ir 2020-aisiais nepasieks ES vidurkio. Visa tai nurodyta peticijoje.

 

- Esate LVŽS Švenčionių skyriaus vadovas. Todėl tikriausiai esate atsakingas ir už parašų po peticija rinkimo organizacinį darbą?

V. R.
- Tokia atsakomybė patikėta ne man vienam, o visam mūsų skyriui. Šią peticiją inicijuoja LVŽS. Dabar peticijos parašų lapai yra visose seniūnijose. Norintys gali atvykti ir pasirašyti UAB „Revaja“ patalpose, taip pat galima pasiteirauti telefonu 869892960 arba elektroniniu parašu LVŽS interneto svetainėje www.lvzs.lt.

 

- Pernai pasėlius ir žemės ūkio naudmenas Švenčionių rajone deklaravo 2855 pareiškėjai. Deklaruojamas plotas – 30397 ha. Ar bent daliai šių pareiškėjų patikėtas organizacinis-praktinis parašų rinkimas po peticija?

V. R.
- Be abejo, taip. Parašų rinkimas patikėtas ir aktyviausiems žemdirbiams, ir tiems, kam aktualus žemės ūkis, jo ateitis. Juk dabar, kai pabrango ir vis brangsta kuras, mineralinės trąšos, augalų apsaugos priemonės, technika ir jos atsarginės dalys, mažesnę paramą gaunančioms šalims yra akivaizdus skurdinimas.

Žemės našumo balais nesame tarp geriausiųjų, klimato sąlygomis – tarp palankiausiųjų. Didesnes tiesiogines išmokas gaunančios šalys gali pagaminti ir įvežti į Lietuvą pigesnę produkciją, o mūsų ūkininkai išaugintus burokėlius, kopūstus, svogūnus, daugelį kitų ekologiškų daržovių priversti laikyti sandėliuose, nes dažnai jų kaina prilygsta tik savikainai. Arba dar blogiau – savikaina viršija kainą.

- Tarkim, viename ar keliuose kaimuose surinkti parašai. Kur juos toliau reikia pateikti?

V. R.
- Į artimiausią seniūniją arba į savivaldybę. Be to, peticiją galima pasirašyti ir interneto svetainėje www.lvzs.lt

 

- Ar numatyta konkreti parašų rinkimo pabaiga?

V. R.
- Tokios konkrečios parašų rinkimo pabaigos datos kaip ir nėra. Tačiau šia peticija ir parašų rinkimu norima atkreipti dėmesį ir reikalauti, kad Europos Sąjunga suvienodintų tiesiogines išmokas už pasėlius ir žemės ūkio naudmenas visoms Europos Sąjungos šalims vienodai.

 

- Tikriausiai netenka net abejoti, kad LVŽS peticijai pritars Žemės ūkio rūmai, Lietuvos ūkininkų sąjunga, daugelis kitų žemdirbiškų institucijų. Iš ko dar norėtumėte sulaukti paramos ir pritarimo?

V. R.
- Būtų labai gerai, jeigu peticijai nebūtų abejingos ir parlamentinės partijos, Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė, taip pat ir Briuselyje posėdžiaujantis Lietuvos europarlamentarų dvyliktukas.

 

- Ar jau pasirašėte po peticija?

G. Č.
- Dar ne, nes pasirašyti kol kas dar niekas nepasiūlė. Tačiau peticijos reikalavimams mielai pritariu.

Užpernai lankiausi Prancūzijoje. Ten žemdirbys už ha gauna 600 eurų tiesioginių išmokų. Ir Čekijoje, kurioje taip pat teko apsilankyti, parama daug didesnė nei pas mus.

Skirtumai dideli. Konkurencijos sąlygos nelygios.

Kartu norėčiau pridurti dar štai ką: skirstant paramą, pirmiausia būtina atsižvelgti ne į žemės plotą, o į pagaminamą produkciją, jos kiekį ir kokybę. Tuomet gal išnyktų arba gerokai sumažėtų ūkininkaujančiųjų sofose arba užpečkiuose.

Bronius NARKŪNAS

 
Reklaminis skydelis