Mes turime 341 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5801
mod_vvisit_counterŠią savaitę:9972
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:5801

Apie tėvų ir suaugusių vaikų santykius

2018 m. rugpjūčio 29 d., trečiadienis Nr.63 (1787)

Noriu aprašyti kai kuriuos savo pastebėjimus apie tėvų ir jų suaugusių vaikų santykius.

Argentiniečių rašytojas J. L. Borges`as yra pasakęs, kad senatvė tikriausiai yra pats geriausias gyvenimo metas: žvėris jau miręs, arba beveik miręs, o žmogus ir siela – pasilikę. Deja, taikosi sutikti atvejų, kada žmogus pasensta, bet „žvėris nemiršta“.

Esu ne jaunas, turiu tris suaugusius vaikus ir, tarsi turėčiau ginti vaikų skriaudžiamus jų pasenusius tėvus. Deja, daugeliu atvejų pastebiu priešingą reiškinį: vaikai būna palankiai nusiteikę savo tėvų atžvilgiu, o tėvai – atvirkščiai. Tėvams matant, kad jų vaikai gyvena ne taip, kaip jie jų gyvenimą įsivaizdavo, kyla noras vaikų gyvenimą pasukti kita linkme. Prasideda nesutarimai ir tėvų-vaikų santykiai tampa slogūs. Vaikai yra priversti kentėti jų atžvilgiu tėvų vykdomą šantažą, dvasinį smurtą, neretai tyliai laukti kol visa tai pasibaigs. Mūsų visuomenė yra taip sutvarkyta, kad, pavyzdžiui, vaikams ir tėvams bylinėjantis teisme, visuomenės akyse vaikai jau iš anksto būna pasmerkti. Vienas iš Dievo įsakymų liepia gerbti savo tėvą ir motiną, tuo tarpu apie kokią nors tėvų taurią laikyseną savo vaikų atžvilgiu dekaloge nieko nepasakyta. O gaila.

Kartais vaikų atžvilgiu tėvų veiksmai įgauna ir pačias bjauriausias formas, tokias, kaip jų šėtonišką norą stengiantis savo vaikus kaip nors sukiršinti tarpusavyje. Kalbu čia ne apie kokius nors sudėtingus turto ar palikimo padalinimo reikalus, kurie visada būna vienaip ar kitaip komplikuoti. Kalbu apie paprasčiausius buitinius dalykus, kada tėvai pasijunta laimingi, kuomet dirbtinai tarp savo vaikų sukuria įtarumo ir jų nepasitikėjimo vieni kitais sąlygas.

Ar aš asmeniškai esu tai patyręs? Taip, iš savo motinos. Deja, panašių atvejų aplink ir dabar matau nemažai. Gaila, kad tokiam tėvui ar motinai ne visada gali pasakyti: „Žmogau, tau žemė jau obuoliukais kvepia ir gyventi tau reikia kitaip“. Kartu pamąstau ir apie save, sau tyliai palinkėdamas – kad ir kas bebūtų, išlik orus iki galo.

Algimantas MILAŠIUS

2018-08-29