Mes turime 335 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5733
mod_vvisit_counterŠią savaitę:9904
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:5733

Orientyras lietuviui, gyvenančiam klaidžiam laike

2018 m. rugpjūčio 29 d., trečiadienis Nr.63 (1787)

Šiuo rašiniu noriu padėti pavargusiam nuo įtemptų tarpusavio santykių - šeimoj ar darbe - tautiečiui susiorientuoti šiame klaidžiame laike. Didelę gyvenimišką tiesą atskleidžiantį momentą papasakojo man žinomas Lietuvoje fotomenininkas Rimantas Dichavičius. Sako, būdamas vaikas Sibiro tremty mokykloje rašydavo ant laikraščių paraščių. Grįžęs į Lietuvą, turėdamas piešimo polinkių, gavo iš tetos užduotį ir didelį balto vatmano popieriaus lapą. Sako, pusė dienos varčiau, čiupinėjau lyg šventą paplotėlį. Berniukui buvo neįtikėtina, kad šitame pasaulyje egzistuoja tokie dideli, švarūs, tokios didelės kokybės popieriaus lapai. Jam po tų laikraštinių paraščių baltas vatmanas buvo pranokstantis supratimą – „Nejaugi būna toks popierius?!“ Jame tiek visko gali nupiešti, tiek padaryti... Štai taip gyvenime įvyksta praregėjimo momentai.

Mes gyvename pertekliaus epochoje, pilnos burnos čipsų, jie net krenta lauk, kai tingiai prasižiojame užgerti juos įmantraus pavadinimo limonadu. Tai tokia šiuolaikinio žmogaus būsena, kai nepatenkintu veidu pareiškiama: „Noriu naujos laidos išmaniojo“. Rimantas Dichavičius neturėjo išmaniojo, užtai turėjo didžiulį troškimą piešti ir begalinį norą grožiu savy atsverti patirtas skriaudas. Šis žmogus tapo garsiu menininku. Tiesa, jį išgarsino ne dailė, bet puikios estetikos fotoknyga „Žiedai tarp žiedų“. Ji buvo išspausdinta 1987 m. Maskvos eksperimentinėje spaustuvėje. Teko su R. Dichavičiumi bendrauti telefonu, po to lankytis menininko namuose. Norėjosi prisiliesti prie to epochinio įvykio, - juk knyga „Žiedai tarp žiedų“ Maskvoje sukėlė kultūrinę revoliuciją. Subjektyviu mano vertinimu, šios knygos ir po to sekusios parodos poveikis to meto tarybinei visuomenei prilygsta Sąjūdžio poveikiui Lietuvoje. Užsienio žurnalistai tada buvo nustebę, o „Žiedai tarp žiedų“ parodoje spaudos rūmuose Maskvoje dalyvavo JAV ambasadorius Metlokas bei kitų užsienio ambasadų atstovai.

Kadangi dabartiniame laike aiškiai juntamos pasiklydimo nuotaikos, tenka grįžti į tą vietą, kurioje mūsų tauta buvo pasaulio dėmesio centre, turėjo viltį, gyveno pakylėtoje vienybėje. Tai yra į 1987-tuosius. Laikau knygą „Žiedai tarp žiedų“ epochiniu orientyru. Mūsų tauta dar nemoka vertinti savo aukščiausių kūrybinių skrydžių, nei iššifruoti ypatingam epochiniam laike tautai duotų likimo ženklų.

Tai, ką parašiau pradžioje apie baltą popieriaus lapą, yra labai svarbus momentas ir netgi raktas į išmintį bei į išeitį. Mes šiandien turim visokių gėrybių, o atrodo dar vis kažko maža... ir tas klaikus vartotojiškas požiūris pragaištingai tolina tautiečių sielas nuo sveiko požiūrio į daiktus. Kad tu šiandien turėtum mobilų telefoną... kiek keistuolių, persekiojamų mokslininkų atradinėjo fizikos dėsnius... Po to kiek pastangų įdėta išrandant mechanines ir elektrotechnines sistemas... Vėliau kiek proto pastangų sutelkta, kad pastatytų gamyklas, išugdytų specialistus, kad galiausiai kaip galutinį produktą turėtų mobilų telefoną. Automobilį. Kompiuterį. Net baltam popieriaus lapui pagaminti reikia ištisos industrijos. Ar mes nors kartą gyvenime apie tai susimąstėm? Ar nors kartą padėkojom mokslo išminčiams ir Dievui už tai, ką turim??? Tai ir yra vadinama „nuodėme“, - ta vidinė grubi žmogaus charakterio būsena, nematanti tikrosios daikto vertės. Nematanti tos DOVANOS, kurią suteikė gyvenimas. Tam, kad sukurtum savo tėvynėje kažką gero, būtina praregėti. Praregėti, kiek daug tu gali nuveikti su baltu popieriaus lapu, kurį tau davė maloningasis GYVENIMAS!

Aidas DOLOTOVAS

2018-08-29