Mes turime 278 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2121
mod_vvisit_counterŠią savaitę:21243
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:44563

Su meile pagaminti tortai žavi ir skoniu, ir išvaizda

2018 m. rugsėjo 1 d., šeštadienis Nr.64 (1788)

Namų ūkio darbus mėgsta nuo mažens

Vieną saulėtą ir šiltą besibaigiančio rugpjūčio popietę Švenčionėliuose gyvenanti Ksenija Darasevič svetingai atveria savo namų duris. Įsitaisome jaukioje lauko terasoje, nes vis dar norisi mėgautis šiemet itin dosnios saulutės spinduliais. Ant stalelio kvepia obuolių pyragas – jauna daili moteris sukasi kaip vijurkas: kaičia kavą, pjausto pyragą, pakalbina sūnus, pasirūpina, kad per ilgai neužsižaistų telefonu, kad tarpusavyje draugiškai pasidalintų, pakursto pirties krosnį, planuoja vakarienę... Tą popietę kiti jos šeimos nariai buvo išvykę, tad Ksenijai tądien teko visi namų darbai. Pasak jos, tai nėra problema – daugiau malonumas. Ji nuo mažens sako mėgusi sukinėtis virtuvėje, gaminti maistą, kepti saldumynus, auginti gėles, dekoruoti namus ir kiemą.

 

Iš sostinės į Švenčionėlius

Dabar šiems pomėgiams Ksenija turi pakankamai laiko, nes su šeima persikraustė iš sostinės į Švenčionėlius ir moteris visą savo laiką skiria namams ir šeimai. Gyvendama sostinėje, ji dirbo reklamos srityje – greitas tempas, nemažas darbo krūvis, didesni atstumai prarydavo didžiąją dienos dalį, ir nors moteris vis tiek sugebėdavo šeimą palepinti naminiais kepiniais, dabar ji savo pomėgiams gali atsiduoti daug rimčiau.

 

Tortai, tortai...

Skanaujame šviežią, minkštą ir kvapnų Ksenijos iškeptą obuolių pyragą ir kalbą sukame link tortų. Moteris parodo nuotraukų albumą, kuriame sunkiai suskaičiuojama šių saldėsių įvairovė. Visus juos per daugelį metų ji iškepė savo šeimos nariams ir artimiesiems įvairiomis progomis: vienerių metukų, trejų, dvylikos, šešiolikos, trisdešimt, septyniasdešimt sukaktims, kovo aštuntosios, Valentino dienos ir kitomis progomis. Jeigu Ksenija eina į svečius arba kviečiasi pas save įvairiomis progomis, žinok, vėl nustebins nepakartojamo grožio ir skonio tortu. Su meile ir skoniu sukurtas kepinys – geriausia dovana ir džiaugsmas. Net įsivaizduoju, kaip krykštavo trimetis pyplys apžiūrinėdamas Ksenijos jam iškeptą tortą su traktoriumi ar paauglys – gavęs tortą – „Coca cola“ butelį.

Nuotraukų albume puikuojasi ir jos proginiai tortai su įmantriausiais palinkėjimais, kuriuos net sunku įsivaizduoti, kaip galima surašyti ant torto, ir puošti gyvų gėlių žiedais, ir išraitytais žiedais, vaisiais ar augalais iš kremo, kurie atrodo tarsi būtų gyvi. Netgi didinga Gedimino pilis stūkso su trispalve...

 

Tobulumui ribų nėra

Iš kur toks meistriškumas, nors Ksenija nestudijavo konditerijos mokslų, nelankė jokių kursų? „Kai labai nori, daug ko gali išmokti, - šypsosi moteris. – Labai seniai kažkur pamačiau įdomų tortą ir pati panorau pamėginti. Dar paieškojau informacijos internete ir ėmiau eksperimentuoti. Laikui bėgant pavykdavo vis geriau ir geriau, ir ilgainiui tai tapo labai mėgstamu mano hobiu. Praverčia ir einant į svečius kokia nors proga, tik svarbu sugalvoti, ką nori būtent tam žmogui padovanoti, kuo pradžiuginti“. Nors ir man, ir Ksenijos draugėms, kurios pirmiausia ir papasakojo apie jos įspūdingus ir skanius kepinius, visi matyti ar ragauti tortai ir pyragai atrodo tobuli, ji pati sau gana griežta, sako niekada nebūnanti iki galo patenkinta rezultatu – matanti trūkumus ir tokius dalykus, kuriuos nori padaryti vis geriau. Tačiau tokie sumišę jausmai neretai būdingi daugeliui žmonių, kurių hobis susijęs su savotiška kūryba. Ksenija prisipažįsta, kad šis jos pomėgis – tarsi meditacija, o prie kreminių gėlių raitymo ji gali praleisti valandų valandas.

 

Puoselėja ir gėlynus

Be to, Ksenija mėgsta ne tik šokoladines ar kremines gėles. Jos namų kiemelį puošia ir nedidelis baseinėlis, ir lauko dekoracijos, ir gausybė žydinčių gėlių bei krūmų. Prie gėlynų ir alpinariumų ji taip pat gali praleisti neskaičiuodama laiko: dėlioja akmenis, derina augalus, spalvas ir formas. Net ir už namų tvoros nemažą plotą paskyrė alpinariumui. O ir gėlės, matyt, jaučia tą jaunos moters meilę ir rūpestį, tad atsidėkoja kupliais krūmais, vešlia lapija bei spalvingais žiedais.

 

XXI amžius?!.

Ir tik vienas dalykas temdo šios gražios ir darbščios šeimos gyvenimą – įsikūrę bene pačiame miestelio centre, tačiau neturi centralizuoto nei vandentiekio, nei kanalizacijos... ES valstybė narė, XXI amžius?!. Ksenija sakė jau kurį laiką minanti Švenčionių r. savivaldybės slenkstį, tačiau bergždžiai. O juk jaunai šeimai su dviem mažyliais šie atrodytų elementarūs buitiniai dalykai yra būtinybė.

Irena POŽĖLIENĖ

2018-09-01

 
Reklaminis skydelis