Dažnai tenka girdėti kalbas apie moterų diskriminaciją. Pavyzdžiui, ima kas nors ir pateikia statistinius duomenis apie tai, koks procentas moterų yra Seimo narių tarpe, kiek jų yra užimančių aukštus postus valstybės valdymo aparate, kaip tie procentai skiriasi įvairiose šalyse ir pan. Kas kaltas dėl tokios moterų padėties? Dažniausiai apie kokius nors kaltininkus nekalbama. Kadangi vyrų niekas nediskriminuoja, tai dėl moterų diskriminacijos jie tampa tarsi kaltais. Aš sutinku, kad kuomet kas nors valgo ir nieko nepasiūlo šalia esančiam alkanam, vertinama, jog valgantysis elgiasi amoraliai ir toks valgančiojo elgesys iš tikro yra nebe priekaištų.

Tačiau ši valgančiojo ir alkano situacija negali būti priešpastatoma vyrams, tarsi jie būtų kalti dėl moterų diskriminavimo. Man nereikia įrodinėti, kad moteris yra ne prastesnė už vyrą. Aš visada gėrėjausi žmonėmis, kurie puikiai atlieka savo darbą, o tokiomis moterimis, kaip Margaret Tečer, Kondoliza Rais ar Andžela Merkel, dar ir žavėjausi. Niekas negali paneigti ir to, kad daug talentingų moterų yra ir mažiau matomose vietose. Daugelis iš jų reiškiasi kaip talentingos menininkės, dainininkės, rašytojos ir pan. Kodėl šitoms moterims niekas nesutrukdė tapti tuo, kuo jos tapo, arba, - kodėl joms tapti tuo, kuo jos tapo, nesutrukdė nei socialinės, nei natūralios moters prigimtyje glūdinčios priežastys, nei, pagaliau, tariamai vyrų vykdoma moters diskriminacija? Tačiau ar tai jau įrodo, kad moteris pasaulyje, pavyzdžiui Lietuvoje ar Rusijoje, yra nediskriminuojama?

Šiandien teko žiūrėti televizijos laidą, kurioje Rusijos televizijos apžvalgininkas Nikolajus Svanidzė kalbėjo apie moters, konkrečiai – Peterburgo gubernatorės (gal merės) Valentinos Matvijenko, galimybę būti išrinktai Rusijos prezidente. Nors Svanidzė ir labai palankiai kalbėjo apie tą moterį, visgi jis pasakė, kad ponia Valentina niekada netaps Rusijos prezidente. Kodėl? O gi todėl, kad šiandien Rusijos žmonės balsuos tik už vyrą ir už tą kandidatą, kurį pasiūlys dabartinis Rusijos prezidentas Putinas.

Taigi, nors Rusijoje ir su didele pompa švenčiama kovo 8-oji, tačiau, kaip sakė Svanidzė, Rusijos rinkėjas dar nepriaugęs iki tokio lygio, kad šalies valdymą galėtų patikėti moteriai. Tiesa, Svanidzei buvo priminta, jog Rusijos carais kažkada jau yra buvusios moterys (Jelizaveta, Jekaterina), tačiau apžvalgininkas dėl to savo nuomonės nepakeitė: girdi, tai buvo seniai, o be to, carai ne renkami, o, kaip jis sakė, duodami „nuo dievo“.

Užbaigdamas pastebėsiu, kad didžioji Rusijos rinkėjų dalis yra moterys. Todėl ir klausiu, ar vyrai kalti dėl to, kad pačios moterys Rusijos prezidentu šiandien renka tik vyrus? Ar Rusijos vyrai kalti dėl to, kad neįrodinėja Rusijos moterims, jog jos yra ne prastesnės už juos? Ar Rusijos moterys pačios to nesupranta? Man gi atrodo, kad Rusijos moterys patenkintos tuo, ką jos turi (kaip musulmonės, kurioms nereikia kitokio gyvenimo, apart to, kurį jos turi). Tuomet sutikime, kad jei moteriai ko nors nereikia, tai vyras negali būti dėl to kaltinamas.

Algimantas MILAŠIUS

2018-09-08