Mes turime 201 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3560
mod_vvisit_counterŠią savaitę:3560
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:70283

Sukūrė verslą ir liko gyventi kaime

2018 m. rugsėjo 19 d., trečiadienis Nr.69 (1793)

Kretingos rajono Kiauleikių kaime gyvenantis Darius Gaučius teigė savarankiško gyvenimo kelią galėjęs rinktis iš dviejų – arba tęsti šeimos tradiciją ir kepti naminę duoną, arba krautis lagaminus ir važiuoti laimės ieškoti užsienin.

 

Tradicija – iš kartos į kartą

„Duoną kepti pasirinkau greičiausiai todėl, kad tai tapo įpročiu – apie ją juk sukosi visas mūsų šeimos gyvenimas Kartenos miestelyje“, – pasakojo Darius. Duoną kepė jo močiutė, vėliau tradiciją perėmė mama Derina Gaučienė.

Iš pradžių mama iškepdavusi tik po keletą kepalų – prieš Kalėdas ar Velykas. Sykį likusius kepalus, kurių nesuvalgė daugiavaikė šeima, pasiūlė pirkėjams Kretingos turguje, kuriame dukart per savaitę prekiaudavo šviežiu savo karvių pienu. Miestiečiams natūrali, ruginė, be mielių iškepta ilgai šviežia išsilaikanti duona taip patiko, kad užsiprašydavo vis daugiau. Tada šeimos galvai teko išgriauti kieme stūksojusią malkinę ir ten įrengti kur kas pajėgesnį „pečių“.

„Nuo 15-os metų ir mudu su broliu Vincu turėdavom minkyti tešlą. Niekas neklausė, ar sunku, ar ne, tiesiog buvo tokia pareiga“, – sakė pašnekovas. Anot jo, nemažiau darbo turėjusios ir jaunesnės jo sesės – iš mokyklos grįžusios jos gamindavusios bandeles, mat tėvai sugalvojo prekiauti dar ir jomis.

 

Norėtų atnaujinti įrangą

Kol D. Gaučius su žmona Asta Kiauleikių kaime nebuvo pasistatę gyvenamojo namo, verslą manė taip pat plėtoti ir Kartenoje. Iš pradžių panašiai ir buvo: vieną savaitę duoną kepdavo tėvai, kitą – jie. O kai pora įsigijo savo namus, kepyklą įsirengė šalia. „Tik bendrovės pavadinimas „Kartenos naminė duona“ ir kepamos duonos receptai liko tie patys“, – juokėsi pašnekovas. Natūrali ruginė ir balta duona, taip pat duona, pagardinta saulėgrąžomis, kanapėmis, grūdais, razinomis ar lašinukais, Gaučių kepykloje kepama pagal senąsias tradicijas, be mielių. Keturi gaminiai – juoda ir balta duona, pyragas be razinų ir duona su lašinukais – įvertinti tautinio paveldo sertifikatu.

Dariaus teigimu, pastaraisiais metais ypač populiarėja duona be cukraus, nors ji ir nėra tokia gardi. Be to, daugelis sveikos gyvensenos propaguotojų atsisako sausainių bei pyragų iš baltų miltų. „Anksčiau šeštadieniais į turgų Palangoje, Klaipėdoje nuveždavau 100 pyragų, o dabar – apie 40, nors jie iškepti naudojant ne kritikuojamą margariną, o sviestą“, – apie pasikeitusias tradicijas kalbėjo D. Gaučius.

Kepyklą Gaučiai pasistatė iš banko paskolos. Kaip tautinio paveldo gamintojai, iš valstybės jie gavo paramą ir įsigijo naują kepimo krosnį bei tešlos kildinimo spintą. „Katilus tešlai maišyti buvau susipirkęs padėvėtus, restauravau pats, bet dabar jau norėtųsi įrangą atnaujinti ir verslą plėsti“, – atviravo Darius. Jis planuoja teikti paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“.

 

Parama – ekonominei veiklai plėsti

Šios priemonės tikslas – veiklos įvairinimas, mažųjų įmonių kūrimas ir plėtra, taip pat darbo vietų kaimo vietovėse kūrimo lengvinimas. Paramos gali kreiptis privatus juridinis arba fizinis asmuo, kuris turi atitikti labai mažos arba mažos įmonės reikalavimus. Pareiškėjas įsipareigoja projektą įgyvendinti per nurodytą laikotarpį, kuris neviršija 24 mėnesių nuo paramos sutarties pasirašymo dienos.

Projektams pagal veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ atrinkti skiriami balai. Maksimalus galimas surinkti projekto balas yra 100. Į paramą gali pretenduoti tik tie projektai, kurie surenka ne mažiau kaip 50 balų. Balai skiriami už ilgesnį veiklos kaime laikotarpį, mažesnį prašomos paramos intensyvumą, daugiau sukurtų darbo vietų, projekto vietovę (nedarbo lygis rajone didesnis už vidutinį šalies) ir kt.

Parama teikiama ne žemės ūkio veiklai plėtoti, ją galės gauti jau veikiantys ūkio subjektai. Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, būtinos verslo planui įgyvendinti ir numatytos paramos paraiškoje ir verslo plane, taip pat patirtos (t. y. apmokėtos) po paramos paraiškos pateikimo dienos, išskyrus bendrąsias išlaidas.

Kartu su paramos paraiška pareiškėjas turi pateikti ekonomiškai pagrįstą verslo planą, pagrįsti projekto reikalingumą, investicijų poreikį ir finansinę verslo plano dalį. Pateiktame verslo plane pareiškėjas turi įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ir įgyvendindamas projektą bei projekto kontrolės laikotarpiu atitiks ekonominio gyvybingumo kriterijus. Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 200 tūkst. Eur. Finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas ir proporcingai pagal planuojamas sukurti naujas darbo vietas: vienai darbo vietai sukurti didžiausia paramos suma gali būti 50 tūkst. Eur.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės finansuojamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir šalies valstybės biudžeto.

Paramos paraiškas iš pareiškėjų priima ir registruoja Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniai paramos administravimo skyriai.

2018-09-19

 
Reklaminis skydelis