Neseniai Lietuvoje vykęs popiežiaus Pranciškaus vizitas palietė bene kiekvieną, ilgam palikdamas neišdildomus įspūdžius ir dvasinį pakylėjimą. Ypač šis susitikimas įsiminė tiems, kurie dalyvavo renginiuose, pajuto popiežiaus skleidžiamą šilumą ir jo žvilgsnio teikiamą palaimą.

Švenčionėliškis gimnazistas Lukas Kuleš kartu su draugais iš krikščioniškojo klubo „Opus Dei“ buvo vienas iš tokių, kurie dalyvavo daugelyje renginių ir iki šiol dar jaučia šio istorinio vizito paliktus neišdildomus įspūdžius. Beje, Lukas kartu su bene dviem dešimtim bendraminčių iš „Opus Dei“ klubo dalyvavo popiežiaus susitikime su jaunimu Vilniuje Katedros aikštėje, kitą dieną – Kaune, o po to Agluonoje (Latvijoje).

Važiuoti ar ne – tokio klausimo Lukui net nekilo. Pasak jo, tai istorinis įvykis, juk prieš tai Lietuvoje popiežius lankėsi net prieš 25 metus. „Juk popiežius atvažiavo būtent pas mus. Ne mes pas jį, kas nebūtų labai sudėtinga, o jis pas mus. Ten, kur jo labiausiai reikia, kur yra kenčiama, - įsitikinęs Lukas. – Ir kai suvoki, kad mums yra parodytas ypatingas dėmesys, pajunti pasididžiavimą ir džiaugsmą, kad esi lietuvis“.

Taip Lukas kalbėjo ir paklaustas LRT žurnalistės, kodėl jaunimas itin gausiai susirinko į susitikimus su popiežiumi. Beje, nors Lukas yra puikus pašnekovas, mokantis sklandžiai dėstyti mintis, tačiau toks ekspromtas prieš TV kameras sakė sukėlęs jam nemenką jaudulį. Tačiau jis buvo nuoširdus, ir pokalbis pavyko puikiai. Sužinojusi, kad Lukas iš Švenčionėlių, žurnalistė pabrėžė, kad šaunu, jog į susitikimą atvyko ne tik vilniečiai. Vaikiną labai nudžiugino ir iškart po žinių transliacijos poros mokytojų sms žinutės: „Gerai pakalbėjai“.

Lukas pabrėžė ir ypatingą popiežiaus Pranciškaus žvilgsnį ir iš jo sklindančią šilumą. „Sunku žodžiais tą papasakoti, bet aš tai patyriau, nes kelis kartus ir keliose vietose Šventąjį Tėvą teko pamatyti iš labai arti ir mūsų akys buvo susitikusios“, - dalinosi įspūdžiais Lukas.

Latvijoje sužavėjo ir Agluonos bazilikos didybė, ir Stebukladarės Dievo Motinos paveikslas, kuris atidengiamas tik per didžiąsias šventes. Jauniesiems piligrimams pavyko ne tik apžiūrėti pačią baziliką, bet ir iš arti pamatyti garsųjį paveikslą, ir net pasėdėti soste, kuriame mišių metu sėdėjo popiežius.

Lukas sakė, kad keliaudamas susitikti su popiežiumi ant kojų galima sakyti praleido tris dienas. Tačiau fizinį nuovargį užgožė dvasinis pakylėjimas. Be to, visur buvo labai gera organizacija, dirbo daug savanorių, žmonės buvo itin draugiški ir geranoriški, todėl įėjimai, išėjimai vyko tvarkingai, be spūsčių ir incidentų. Vaikinas džiaugėsi sutikęs daug draugų ir pažįstamų iš stovyklų, jaunimo centrų, susipažino su begale naujų žmonių. Ypač daug piligrimų buvo iš Izraelio, iš Anglijos, Australijos ir užsienio lietuvių. Todėl daugumai turistų vienas iš pretekstų atvykti į Lietuvą buvo ir popiežiaus vizitas.

Popiežiaus vizitas reikšmingas ne tik tikintiesiems, bet ir visai šaliai – juk jis ir valstybės – Vatikano – vadovas, tad buvo surengta ir aukščiausio lygio valstybinių susitikimų.

Mano jaunajam pašnekovui Lukui labai patiko aiškus ir tiesiai į širdį einantis popiežiaus Pranciškaus kalbėjimas, tačiau labiausiai įstrigo jo pasisakymas ir dėmesys periferijoms, priemiesčiams, kuriems šventasis tėvas skiria itin daug dėmesio, nes ten daugiausia žmonių, kurie kenčia ir kuriems to dėmesio ir palaiminimo labiausiai reikia. „Juk ne veltui vienas iš neplanuotų popiežiaus apsilankymų – hospisas“, - apie popiežiaus dėmesį tiems, kuriems jo reikia, sakė Lukas.

Irena POŽĖLIENĖ