Mes turime 221 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2442
mod_vvisit_counterŠią savaitę:16441
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:63767
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Mielagėnų bibliotekoje skambėjo poezija

2018 m. spalio 20 d., šeštadienis Nr.78 (1802)

Poezija kalba tiems, kurie supranta daugiau, negu gali jinai pasakyti.

Poezija yra knygos, į kurias tiesiame ranką, kai gera ar liūdna, arba kai nėra kam tos rankos paduoti. (M. Martinaitis)

 

Kas yra poezija? Kodėl vieniems žodžiai dėliojasi trumpomis eilutėmis, suskamba, virsta daina, o kiti sakosi poezijos nesuprantą, nemėgstą, bet, progai ištikus, ieško tų kažkieno sudėliotų žodžių, norėdami pasveikinti ar paguosti... Kiek bebūtų tų KODĖL, senasis žodžio menas yra gyvas, kol žemėje gyvena poetai, kol leidžiamos jų knygos. Nors į poezijos skaitymų popietes susirenka žymiai mažiau klausytojų, negu, pavyzdžiui, į pop muzikos atlikėjų koncertus, į kuriuos tenka dar ir bilietus nusipirkti, bet net ir kaime, kuris kai kam asocijuojasi su kažkokia tamsa, atsilikimu, vyksta poezijos skaitymai, ir renkasi čia negausi, bet rinktinė publika, todėl laukiamas ir brangus kiekvienas.

Saulės nutviekstą spalio šeštadienį į susitikimą su poetais Algiu Jakštu ir Vytautu Kaziela rinkosi Mielagėnų bibliotekos lankytojai. Džiugu buvo matyti tarp jų ir vaikystės draugę, ir nemažą grupelę buvusių Mielagėnų mokyklos mokytojų; kai kurie jų, tolokai gyvenantys, rado noro ir būdų atvykti į šį susitikimą.

Poeziją, skaitomą autorių Algio Jakšto ir Vytauto Kazielos, papildė ir romantišką nuotaiką sukurti padėjo puikaus vokalinio ansamblio ,,Vėtrungė“ atliekamos dainos. Vytautas Kaziela, kuriam ši grupė anksčiau nebuvo pažįstama, buvo nustebintas ir sakė nesitikėjęs išgirsti tokio profesionalaus atlikimo. Malonu, kad pusė ansamblio dainininkių yra ,,savos“ – ansamblio vadovė Valentina ir jos sesuo Lena vidurinę baigė Mielagėnuose.

Uteniškis Vytautas Kaziela - poetas, publicistas, leidėjas. Mielagėnų bibliotekoje svečiavos bene pirmą kartą. Jis – Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1994 metų. Dirbo „Tiesos“, „Dienos“ dienraščių, žurnalo „Gimtasis kraštas“ korespondentu, laikraščių „Utenos apskrities žinios“ ir „Utenos Diena“, „Utenis“ vyr. redaktorium. Nuo 2007 metų leidyklos „ Kamonada“ vyriausias redaktorius. 2006 m. apdovanotas Antano Miškinio premija už eilėraščių rinktinę „Kas nebus pralaimėta“.

Susitikimo metu V. Kaziela skaitė eilėraščius iš savo naujausios knygos ,,Alyvmedžiai“. Šiais metais išleista knyga yra vienuoliktoji autoriaus knyga. Joje vyrauja mirties ir meilės, atsisveikinimo temos. Tai meditacijos, vienišavimo poezija, reikalaujanti tylos. Tikėtina, kad Vytauto Kazielos knyga ,,Alyvmedžiai“, kurią autorius padovanojo Mielagėnų bibliotekai, čia ras savo skaitytoją.

Fotografą ir poetą Algį Jakštą mielagėniškiai pažįsta seniai. Čia jo kraštas, čia Algis baigė vidurinę mokyklą, čia įsimintiniausios literatūros pamokas, kurias vedė poetės Salomėjos Nėries mokinė, mokytoja Bronė Vepštienė, skiepijusi pagarbą žodžiui, mokiusi poetinės kalbos, ir jau tada išskyrusi, pastebėjusi Algį - gamtos vaiką, nuo mokyklos suolo susidraugavusį su fotoaparatu. Daugelis iš tų, kas praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje mokėsi ar dirbo Mielagėnų mokykloje, savo albumuose turi mokyklinių Algio Jakšto darytų nuotraukų.

Pagrindinis Algio Jakšto objektyvo taikinys – gamta. Graži visais metų laikais, bet mėgstamiausia rudenį. O kodėl rudenį - atsakymas prieš 22 metus išleistos jo pirmosios poezijos knygos viršelyje: ,,Gimiau aš rudenį“. Ir šį rudenį Algis Jakštas pasveikino nauja knyga - ,,Savasties ieškojimas“, kurioje melancholiškas būties apmąstymas, gyvenimo prasmės ir trapumo klausimai, istoriniai ir bibliniai motyvai atskleidžia skaitytojui poeto vidinę dramą – atsakymų į amžinus būties klausimus ieškojimą.

Tik paėmęs į rankas bet kurią Algio Jakšto knygą, iškart pastebėsi žmogaus ir medžio paralelę: knygos iliustruotos jo nuotraukomis, kuriose medžiai dažnai vieniši ir nuogi, paskendę rūkuose, barstantys žiedus lyg prisiminimus.

Algis Jakštas savo eilėraščius skaito ne iš knygos. Eilėraštis, kartą atėjęs, pasilieka jo atmintyje. Poetui reikia juos išsakyti, pasidalinti jais, palikti... Ir liejasi jo skaitomos eilės iš pačių sielos gelmių, lyg skaidri minčių versmė, nejučiom priverčianti suklusti, susimąstyti, prisiminti tuos, kuriuos primena tik vėjo blaškomas trapus geltono jurgino žiedas ar svyranti beržo šaka...

Abu poetai kalbėjo eilėmis, o apie save, savo darbus ir laimėjimus kukliai nutylėjo. Žinią apie naujausią gražią jų dovaną, skirtą Lietuvos šimtmečiui, išdavė kraštietės poetės Elenos Gaidelienės paskelbta žinutė socialiniuose tinkluose. Ji savo Fb paskyroje parašė: ,,Nuoširdus AČIŪ poetui Algiui Jakštui, kurio iniciatyva 20 poetų iš Alytaus, Švenčionių, Anykščių, Zarasų, Kupiškio, Molėtų, Utenos ir Ignalinos išaudė 100 eilėraščių juostą Lietuvai jos gražios sukakties proga“. Čia kalbama apie naują knygą ,,100 eilėraščių Lietuvai“, į kurią sudėtus minėtų miestų poetų eilėraščius išleido Vytauto Kazielos vadovaujama leidykla „Kamonada“.

Rima MISIŪNIENĖ

Ignalinos viešosios bibliotekos Mielagėnų filialo vyresn. bibliotekininkė