Mes turime 439 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4462
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14649
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:90679
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Ko kelionėse reikia saugokis labiau nei kišenvagių?

2018 m. lapkričio 10 d., šeštadienis Nr.83 (1807)

Keliaujant dažniausiai susimąstome apie savo fizinį saugumą – apsidraudžiame sveikatą, įsidedame vaistus, kurių gali prireikti. Galbūt pamąstome apie ilgapirščius, kurie gali pasidarbuoti masinio susibūrimo vietose. O apie kibernetinį saugumą nepagalvojame. Vis tik informacinio ir kibernetinio saugumo ekspertai tikina, jog būtent kelionių metu turistų prietaisai – kompiuteriai, išmanieji telefonai ar planšetės, susiduria su kur kas didesnėmis grėsmėmis ir pavojais.

Nesiima specialių priemonių

Didžiojoje Britanijoje šiuo metu gyvenanti ir doktorantūrą prestižiniame Oksfordo universitete studijuojanti Domantė tikina, jog apie kibernetinį saugumą keliaujant nelabai susimąsto: „Išties, naudojuosi ir nemokamu oro uoste bevieliu ryšiu, ir banko kortelėmis atsiskaitau, ir navigacija išmaniajame telefone naudojuosi. Nebent vengiu atsiskaityti banko kortele įtartinose vietose ar už Europos Sąjungos ribų.“ Pašnekovė mano, kad ji piktavaliams gali būti naudinga tik dėl finansinių motyvų. „Nemanau, kad esu tas žmogus, kurio asmeninė informacija gali dominti nusikaltėlius. Nedirbu vyriausybinio darbo. Jokios delikačios informacijos nekaupiu ir neskelbiu“, – pastebi mergina.

 

Nesuvokia masto

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius dr. Rytis Rainys teigia, jog kai kurie žmonės vis dar klaidingai mąsto, nes tiki, jog kibernetines atakas organizuoja pavieniai žmonės. „Tai organizuoto nusikalstamumo veikla siekiant pasipelnyti, todėl keliautojams reiktų būti itin atidiems ir imtis visų reikiamų priemonių“, – tikina pašnekovas. Anot jo, kelionės metu prietaisai labiau pažeidžiami, nes dažniau naudojamės viešu bevieliu ryšiu, navigacija, pateikiame savo asmeninius duomenis kitiems per socialinius tinklus ir pan. Tad norit saugiai keliauti reikia atlikti kai kuriuos veiksmus prieš ir per išvyką.

 

Įjungti saugiklius prieš kelionę

NKSC duomenimis, visų pirma, besiruošiant išvykai reiktų atnaujinti savo išmaniųjų prietaisų operacinę sistemą ir naudojamas programas, kad jos būtų atsparesnės atakoms. Pastaruosius apsaugokite skaitiniu slaptažodžiu, tai kur kas geriau nei ekrano užrakto šablonas (angl. lock screen). Jei telefonas turi galimybę – saugiausios biometrinės saugos priemonės. Atpažinimas piršto antspaudais ar veido atvaizdu. Kibernetinio saugumo ekspertai taip pat pataria prieš ilgesnę kelionę įspėti savo banką, jog išvykstate. Tokiu būdu bankas galės atidžiau pažvelgti į atliekamus mokėjimus ir jei kils įtarimų – imtis kardomųjų priemonių.

 

Vengti atviros prieigos WiFi

Reiktų ypač saugotis naudojantis viešais bevielio interneto tinklais: „Nesinaudokite elektroninėmis banko paslaugomis, nepirkite prekių ir venkite interneto svetainių, kuriose reikėtų įvesti kokius nors asmeninius duomenis. Esant būtinam poreikiui verta netaupyti ir naudotis savo mobiliuoju internetu.“, – sako dr. R. Rainys. Naudotis viešais kompiuteriais interneto kavinėse ir viešbučiuose, pateikiant savo asmeninius duomenis, taip pat nėra saugu. Jei visgi taip turėjote atlikti – grįžę namo atnaujinkite visus slaptažodžius, kuriuos galbūt nesaugiai naudojote kelionės metu. Taip pat rekomenduojama įrenginiuose naudoti virtualaus privataus tinklo (angl. VPN) paslaugas. Tokiu būdu ryšys yra šifruojamas ir nusikaltėliams bus sunkiau įvykdyti ataką.

 

Padės budri akis

Natūralu, jog atostogų metu žmonės būna labiau išsiblaškę, atsipalaidavę. Todėl dažnai piktavaliai mėgina apgauti internete su klastotėmis (angl. phishing.). „Gavę įvairius pranešimus į elektroninį paštą kritiškai vertinkite juos. Ar tai tikrai gali būti vienokio ar kitokio puslapio realus prašymas. Tarkime, ar tikrai „Facebookui“ gali reikėti jūsų banko duomenų ar tikslios gyvenamosios vietos, jei neperkate reklamos ir neužsisakote jokių paslaugų?“, – pastebi ekspertas. Be to. rekomenduojama nepamiršti fizinės saugos – prietaisų niekur nepalikti net trumpam. O informacija esanti jame gali būti naudingesnė už patį prietaisą.

 

 

 

 

 

 

 
Reklaminis skydelis