Gintas ir Rūta Cimakauskai Lazdijų rajono Kučiūnų kaime 1998-aisiais įkūrė kalakutų ūkį, ilgainiui tapusį vienu didžiausių Lietuvoje. Darbuotojų skaičius nuo dviejų šiandien išaugo iki 35-ių, o didžiausias turtas, anot ūkininko, žinios, kurias sukaupė per laiką.

Partneriais tapo draugai

„Po 20-ies metų mes pagaliau galime pasakyti, jog pažįstame šiuos nuo vienadienių auginamus gana lepius paukščius, kurių įsigyjame Lenkijoje arba Vokietijoje“, – teigė G. Cimakauskas.

Ūkininkų šeima turi nuosavos žemės, nestinga mėšlo trąšoms, tad javų užsiaugina patys, o kokybiškų pašarų pasigamina. Dalį čia pat veikiančioje skerdykloje paruoštos skerdienos dviem mobiliaisiais autobusiukais išgabena parduoti į Kauno, Vilniaus bei Druskininkų ūkininkų turgelius, šiek tiek realizuoja pačiuose Lazdijuose. Tačiau beveik 80 proc. ūkio produkcijos iškeliauja į Lenkiją. „Priežastis labai paprasta – Lietuvoje kalakutienos neišperka“, – atviravo G. Cimakauskas.
Perkant techniką, statant reikalingus statinius, modernizuojant fermą, Cimakauskams pasitarnavo Europos Sąjungos lėšos. Dalyvaudamas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonėje „Bendradarbiavimas“ pagal veiklos sritį „Parama trumposioms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“, projektui „Dzūkijos ūkių bendradarbiavimas“ įgyvendinti Gintas ir šiemet gavo apie 30 tūkst. Eur. Šiam projektui būtinai reikėjo susirasti partnerius, tad bendradarbiauti ūkininkas pasikvietė senus savo draugus nuo Valkininkų pusės – Valdą Kavaliauską bei Rasą Ilinauskaitę, kurie pirmieji Lietuvoje pradėjo gaminti brandintus ožkų pieno sūrius. Iš gautų lėšų pirks naują modernų mobilųjį autobusiuką, pritaikytą prekiauti turguose. „Susikooperavę pardavinėsime ne tik kalakutieną, po kiemą lakstančių vištų naminius kiaušinius, bet ir sūrius, pagamintus pagal Prancūzijoje sukurtą receptą“, – pasakojo Gintas.

Parama – asmenų grupėms

Paramos gali kreiptis ūkininkai bei juridiniai asmenys, vykdantys žemės ūkio bei maisto produktų gamybą ir/ar perdirbimą, ir tarpininkai, juridiniai asmenys, užsiimantys prekyba. Prašantieji paramos privalo turėti partnerius – projekte turi dalyvauti mažiausiai 2 ūkio subjektai, t. y. pareiškėjas ir bent vienas partneris. Partnerystė turi būti įtvirtinta jungtinės veiklos sutartimi, kuria įsipareigojama išlikti pareiškėjo partneriu visą projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpį bei laikytis geros partnerystės praktikos taisyklių. Partneriams taikomos tos pačios tinkamumo gauti paramą sąlygos, reikalavimai ir įsipareigojimai, kaip ir pareiškėjui. Tačiau partneriu negali būti pareiškėjo įsteigtas juridinis asmuo bei juridinis asmuo, kurio valdyme dalyvaujantis pareiškėjas yra akcininkas ar valdybos narys. To paties projekto įgyvendinime dalyvaujantys partneriai (fiziniai ir juridiniai asmenys) negali būti tarpusavyje susiję.

Parama galima, jei fiziniai asmenys yra įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, veikiantys ne trumpiau kaip 1 metus ir gaunantys pajamas iš žemės ūkio veiklos, o juridiniai – atitinka labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės kriterijus, nėra naujai besikuriantys, registruoti kaimo vietovėje ilgiau nei dvejus metus ir iki paraiškos pateikimo veikia ne trumpiau kaip 12 mėn., o pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos ir/ar maisto produktų perdirbimo ir/ar gamybos ir/ar rinkodaros veiklos per praėjusį ataskaitinį laikotarpį sudaro ne mažiau kaip 30 proc. visų pareiškėjo (partnerio) veiklos pajamų. Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui gali būti 90 tūkst. Eur, o kai projekte dalyvauja 4 ir daugiau subjektų (neįskaitant tarpininko) – iki 120 tūkst. Eur. Parama per 2014–2020 metų laikotarpį pareiškėjui ir jo partneriams atskirai negali viršyti 200 tūkst. Eur. Projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms numatytas 60 proc. intensyvumas, o projekto bendrosios, bendradarbiavimo bei verslo plano parengimo išlaidos kompensuojamos 100 proc.

Ką finansuoja

Tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstama projekto reikmėms skirta nauja technika, priskiriama prie N1 klasės transporto priemonių, kuri skirta kroviniams vežti ir/ar prekybai vykdyti, mechaniniai-hidrauliniai vežimėliai ir/ar krautuvai (išskyrus teleskopinius), prekybiniai baldai ir įranga, fasavimo ir/ar pakavimo, gaminamų produktų apdorojimo ir/ar perdirbimo ir paruošimo realizacijai įranga, produktų etikečių kūrimo ir gaminimo paslaugų išlaidos. Taip pat kompensuojama verslo plane numatytai veiklai vykdyti skirtų naujų pastatų ir/ar statinių statyba, rekonstrukcija ar kapitalinis remontas, verslo infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimas – privažiavimas prie sklypo, apšvietimo įrengimas, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos įrengimo ir/ar sutvarkymo, kitos su projekto įgyvendinimu susijusios infrastruktūros kūrimo ar gerinimo darbų išlaidos. Taip pat gali būti finansuojama programinė įranga ir programavimo darbai, kurių išlaidos negali viršyti 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų be PVM. Mokamas 40 proc. avansas.

Projektus atrenka pagal kriterijus

Paramos gali kreiptis pareiškėjai su partneriais, surinkę ne mažiau kaip 40 privalomųjų atrankos balų. Jei paraišką teikia 5 ir daugiau projekto dalyvių, skiriama 20 balų, jei 3–4 projekto dalyviai – 10 balų; jei numatoma tiekti tik sertifikuotus ekologinės gamybos ir/ar pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintus produktus ir/ar sertifikuotus kaip tautinio paveldo tradicinius maisto gaminius – 25 balai; jei numatoma vykdyti tiesioginį produktų pristatymą vartotojams ir/ar pardavimus ūkiuose – 15 balų; jei planuojama palaikyti esamas prekybos vietas – 15 balų, jei steigti naujas prekybos vietas – 5 balai. Įgyvendinus projektą planuojamas kiekviename ūkyje pagamintų produktų žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų didėjimas – jei daugiau kaip 20 proc., skiriama 20 balų, jei nuo 10 iki 20 proc. – 15 balų; jei pareiškėjas yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys – 5 balai.