Mes turime 244 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5146
mod_vvisit_counterŠią savaitę:31127
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:130380
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:159579

Informacinio raštingumo ABC

2018 m. lapkričio 21 d., trečiadienis Nr.86 (1810)

Šiais laikais kone kiekvienas žmogus, kuris naudojasi internetu, klauso radijo ir žiūri televiziją susiduria su galybe informacijos. Todėl pravartu kiekvienam vartotojui išmokti atskirti, kurios naujienos yra patikimos. „Medijų raštingumas yra žmonių gebėjimas kritiškai mąstyti kasdienybėje vartojant įvairius informacijos kanalus. Bene svarbiausia informacinio raštingumo savybė – gebėjimas atskirti patikimus šaltinius“, – teigia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų labaratorijos vedėjas, doc. dr. Andrius Šuminas.

 

Problemos prasideda mokykloje

Ekspertas pabrėžia, jog būtent kritišką požiūrį lemia žmogaus žinių ir patirčių bagažas. Tai reiškia kuo daugiau žmogus bus apsiskaitęs viena ar kita tema, su kuo daugiau situacijų susidūręs – tuo lengviau atskirs netikras naujienas ir kitas informacines atakas. Anot jo, Lietuvoje medijų raštingumo lygmuo gan žemas – žmonės sunkiai savarankiškai atsirenka patikimus šaltinius. „Visų pirma, medijų raštingumo nėra pakankamai mokoma mokyklose ir universitetuose. Žmonės nežino kurie informacijos kanalai yra patikimi, kokiais požymiais pasižymi tokie kanalai. Be to, vis dar gaji nuostata, jog politiką reikia atskirti nuo kultūros. Todėl žiūrėdami koncertus, meninius filmus ar kultūros laidas nevertina to kritiniu požiūriu“, – tikina komunikacijos specialistas.

Taip pat pastebima, jog žmonės pasimauna ant paprastų manipuliacinių priemonių – jie ne tik klaidinami ar veikiami propagandos, bet ir dažnai apšvarinami ilgapirščių: „Kiek istorijų esam girdėję apie telefoninius sukčius? Panašiai yra internete. Apgaunami tie, kurie yra informaciniu požiūriu neraštingi.“

 

Į ką atkreipti dėmesį?

Norint būti pasikausčiusiu medijų raštingumo srityje derėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Anot doc. dr. A. Šumino, reikia išsiaiškinti, kas yra naujienos autorius, koks kanalas transliuoja naujieną, kuo jis remiasi ir ar pateikiamos skirtingos nuomonės: „Svarbu atkreipti ir į tai, jog profesionalaus ir patikimo žurnalisto darbe nebus vertinimo. Jis paliekamas vartotojui. Jei yra vertinimas – galima iškart suabejoti patikimumu.“ Taip pat jei skaitant kažkokias publikacijas ar žiūrint laidas žmogus pastebi, kad nuolat yra brukama kažkokia nuomonė ar kažkoks veikėjas paverčiamas priešu – tai irgi signalas, jog kanalas yra tendencingas. „Apskritai, kuo daugiau žmogus abejos ir kels klausimų, mažiau pasitikės, tuo didesnė tikimybė, jog pasimaus ant informacinės atakos kabliuko. Šioje vietoje abejonė priverčia pagalvoti, kas už to stovi, kodėl taip yra daroma, kam tai bus naudinga ir panašiai“, – sako Vilniaus universiteto docentas.
Sensacijos padeda kurti netikras naujienas

Dažnai socialiniuose tinkluose pasirodo netikros sensacingos naujienos – tarkime, žinomų žmonių mirtys, kuriomis dalinasi negirdėti naujienų portalai arba sukonstruoti tikrų svetainių klonai. Ir vartotojai tuo patiki. „Šiuo atveju reiktų vadovautis logika. Jei, išties, žinomas žmogus iškeliavo anapilin – apie tai kalbės visi, o ne vienas šaltinis“, – sako mokslininkas. Taip pat jis pastebi, kad norint būti informaciniu požiūriu raštingu – reikia nesuklysti vertinant ir kitas detales, net jei jos parašytos prie tikro fakto: „Tai dažna vartotojų klaida. Jie pasimeta, nebežino ką galvoti. Nes iš kitų kanalų žino, kad faktas tikras, bet šalia jo esanti informacija – dezinformacija.“

 

Botai ir troliai internete

Kartais viešojoje erdvėje pasigirta kalbų apie botus ir trolius internete bei jų rašomus komentarus diskusijose. Vis tik dar ne visi tvirtai žino, kas jie yra, kuo skiriasi ir koks jų tikslas. „Botai iš esmės yra didžiuliai tinklai netikrų paskyrų socialinėse medijose, kurių tikslas skleisti netikrą informaciją arba informaciją, kuria siekiama manipuliuoti viešojoje erdvėje. Tai daroma visiškai automatiškai, tiesiog suprogramuotos paskyros kurios, generuoja kažkokius komentarus ir tokiu būdu skleidžia žinutes ar kitą turinį. O troliai arba trolių fabrikai – tikri žmonės, kurie dėl tam tikrų priežasčių bando daryti įtaką įvairioms diskusijoms. Tiek komentaruose prie publikacijų, tiek socialinėse medijose“, – apie botų ir trolių skirtumus pasakoja pašnekovas.