Mes turime 310 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2861
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13048
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89078
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Pasivaikščiojimas po šventinį Niujorką

2018 m. gruodžio 29 d., šeštadienis Nr.96 (1820)

Ar galima pasivaikščioti po vieną didžiausių pasaulio megapolių Niujorką ir pajusti jo šventinę dvasią nepabuvojus Niujorke? Jei atsakysiu „Taip“, ne vienas pagalvos, kad man pradeda „važiuoti stogas“, bet aš nei nusišneku, nei fantazuoju, bet panašiai jaučiausi po Gintaro Januševičiaus (Fortepijonas, Lietuva, Vokietija) ir Macdara Ó Seireadáin (klarnetas, Airija) koncerto Paliesiaus dvaro Pasagos koncertų salėje.

Pirmoje koncerto dalyje skambėjo George Gershwin/ Michele Mangani „Bliuzas“, Joseph Horovitz „Sonatina“, Jorome Kern/ Igor Frolov/ Gintaras Januševičius „Dūmai tavo akyse“, Leonard Bernstein „Sonata“, o antroje – John Williams „Viktoro pasakojimas“, Robert Schumann/ Macdara Ó Seireadáin/ Gintaras Januševičius „Svajonė“, Carmine Coppola/ Gintaras Januševičius „Tarantela“, Abram Chasins „Flirtas kiniškame sode“, Bela Kovacs „Sholem-Alekhem, Mielas Freidmanai!“, Derek Woods „Kritusiems“, Trad./ Macdara Ó Seireadáin/ Gintaras Januševičius „Airiškos Kalėdos“. Puikią muziką papildė Gintaro Januševičiaus įdomūs pasakojimai apie Niujorke gyvenančių tautų papročius, jų švenčių tradicijas, apie tautinius savitumus. Matyt, dauguma prisimename filmą „Krikštatėvis“ ir ten skambėjusią muziką, kurios autorius filmo režisieriaus F.Coppolos tėvas Carmine Coppola. Jis buvo tikras italų diasporos Niujorke atstovas, kuriam gimtoji kalba buvo šventa. Niujorke gimęs ir 81-erius metus ten išgyvenęs, jis taip ir neišmoko anglų kalbos, bet jo sukurtą muziką puikiausiai suprato viso pasaulio žmonės.

Įdomiai Gintaras Januševičius pristatė ir kitų kompozitorių kūrinius, papasakojo ne tik apie mano jau trumpai paminėtos italų diasporos Niujorke, bet ir kitų diasporų, tarp jų ir žydų, papročius, tradicijas bei tai, kaip niujorkiečius pakeitė 2001 m. rugsėjo 11-osios tragedija, kuri tarsi atvėrė žmonėms akis, kad be tavęs šalia yra ir kiti žmonės, atsirado daugiau nuoširdumo, paslaugumo, noro padėti, jie pakeitė pasaulėžiūrą... Svarbiausia, kad visi Gintaro Januševičiaus pasakojimai – tai paties patirti išgyvenimai. Ir tas puikus muzikos ir pasakojimų sąlytis sukūrė tokią nuostabią šventišką atmosferą, kad pasibaigus koncertui, pasijunti lyg ir tu kartu su Niujorką mylinčiais muzikantais Gintaru Januševičiumi ir Macdara Ó Seireadáin klajotum nepažįstamo miesto gatvėmis, užsuktum į italų, kinų ar žydų gyvenamus kvartalus...

O štai ką apie koncertą, apie Pasagos koncertų salę prie kavos puodelio pasakė mano kalbinti atlikėjai.

- Čia jau antras mano koncertas šioje koncertų salėje. Aš šio krašto gerai nepažįstu, bet galiu pasakyti, kad Pasagos koncertų salės akustika yra fantastiška. Čia atlikėjas turi visas galimybes save realizuoti, nes sąlygos – nuostabios, puikūs fortepijonai, o kai patenki į dvaro teritoriją, pamatai, su kokia meile čia viskas puoselėjama, prižiūrima, o ir žiūrovai čia nuostabūs, ir mus šiandieną taip puikiai sutiko. Visi žmonės, kurie šiandieną su mumis bendravo, - šypsojosi. Tai yra nuostabi aplinka, kai atlikėjas per koncertą negali pavargti. Ir čia vėl mielai sugrįšiu pasitaikius progai. Kai išvažiuoji iš Paliesiaus, vėl pradedi ilgėtis dviejų dalykų: tai pirmiausia visko, kas susiję su koncertu: puikios salės, nuoširdžių žiūrovų, nuostabaus instrumento; o antras dalykas – dėmesio, rūpesčio ir kitų organizatorių dalykų, dar vienas faktorius – čia kepamos nuostabios bandelės, kurių negali neparagauti po koncerto, - sakė Gintaras Januševičius.

O štai ką pokalbio metu pasakė Macdara Ó Seireadáin:

- Gaila, kad važiuodamas mažai ką mačiau, bet man labai patinka dvaro aplinka, patinka, kad moderni koncertų salės aplinka saugo senąsias tradicijas. Išsaugotos senosios sienos sukuria įdomią nepakartojamą akustiką. Publika yra šalia, galima sakyti, kartu, ir tai visą aplinką daro labai draugišką. Kadangi salė turi savitą formą, tai garsas tolygiai pasiskirsto. Mielai čia vėl sugrįžčiau su koncertu.

Štai tokie mano pamąstymai ir atlikėjų mintys, o visumoje tai puiki šventinė nuotaika, kurią sukūrė muzika, pasakojimai ir bendravimas.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis