Mes turime 821 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:572
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14310
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:134629
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:114011

Rajono valdžia riboja konkurenciją ir neskatina verslo

2019 m. sausio 5 d., šeštadienis Nr.1 (1821)

Laisvosios rinkos institutas, analizuodamas savivaldybių indeksą, išskyrė du didžiausius Švenčionių rajono trūkumus: menką ekonominį aktyvumą ir konkurencijos ribojimą

Dažnai girdime sakant, kad yra Vilnius ir likusi Lietuva. Kartais patikslinama: Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir provincija. Didžiausi „emigracijos“ srautai iš į šiuos miestus negailestingai tuština provinciją. Vis dėlto Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas M.Tininis tvirtina, kad ir kiti miestai, ir net mažosios savivaldybės turi įvairių stipriųjų pusių. Jas išryškina Lietuvos savivaldybių indeksas, kuris, beje, taip pat apnuogina ir sėkme negalinčių pasigirti savivaldybių trūkumus.

Iš pirmo žvilgsnio sunku pasakyti, kas sieja pirmaujančias indekse savivaldybes. Tarp pirmaujančiųjų – ir šalia didžiųjų miestų esančios, ir nutolusios nuo jų savivaldybės. Taigi vien buvimas šalia didelio miesto savaime sėkmės neužtikrina, nors gali taip pasirodyti. Daugelis gyventojų dirba, pavyzdžiui, Vilniuje, miegoti grįžta į Švenčionis, jų GPM pildo rajono biudžetą – pagal gyvenamąją vietą, čia jie moka ir kitus mokesčius, patenkančius į rajono biudžetą, išvažiuojanti darbo jėga gerina nedarbo rodiklius ir pan. Kai kurioms savivaldybėms net ir tai nepadeda. LRI analitikas klausia, kodėl šalia didžiojo miesto – sostinės – esantis Vilniaus rajonas nebuvo pirmas, o pirmąją vietą užėmė Klaipėdos rajonas, esantis šalia vieno didžiausių miestų – Klaipėdos? Kodėl Švenčionių r., Šalčininkų r. ir Trakų r. savivaldybės, esančios visai šalia sostinės, nepateko į geriausių savivaldybių gretas?

Visose savivaldybėse – savos valdžios, ir nuo to, kaip jos tvarkosi, daug kas priklauso. Kaip ekspertai vertina mūsų rajoną, kurį priskiria vienai grupei kartu su Šalčininkų ir Trakų?

Trys Vilniaus miestą supančios savivaldybės – Trakų r., Švenčionių r., Šalčininkų r. – yra, palyginus netoli sostinės (ribojasi su ja arba Vilniaus r. sav.) ir yra nutolusios panašiu atstumu kaip, pavyzdžiui, Šilutės r. yra nutolęs nuo Klaipėdos m. savivaldybės. Tačiau visų trijų savivaldybių, atrodytų, esančių išskirtinai geroje padėtyje – prie Vilniaus, savivaldybių indekse užimamos vietos nėra aukštos. Švenčionių r. ir Šalčininkų r. dalinosi 32-34 vietas (iš 54) su Varėnos r. savivaldybe, o Trakų r. dar žemiau. Tuo tarpu Šilutės r. dalinosi 6-8 vietas su Vilniaus r. ir Radviliškio r. savivaldybėmis. Kas lėmė Trakų r., Švenčionių r. ir Šalčininkų r. savivaldybių prastesnius įvertinimus nei Šilutės r. savivaldybės?

Mums, žinoma, aktualiausia Švenčionių r. savivaldybė. Nors joje investiciniai rodikliai nuo senų laikų neblogi – vienam gyventojui teko 2724 eurai tiesioginių užsienio investicijų, kiti ekonominiai rodikliai prasti – rajonas lyg apmiręs, kasmet netenkantis daugiau kaip pusšimčio gyventojų. Akivaizdus menkas ekonominis aktyvumas. Tūkstančiui gyventojų teko tik 15 veikiančių ūkio subjektų (šalies vidurkis – 23,1), bei 23,1 verslo liudijimų (vidurkis – 42,4). Tai – vieni mažiausių rodiklių Lietuvoje. Esant tokiai situacijai, natūralu, kad ir nedarbo lygis buvo palyginti aukštas – 9,2 proc. (vidurkis – 9,3), maždaug ketvirtadalis bedarbių darbo negavo ilgiau kaip 6 mėnesius.

Situacijos neleido pagerinti, o gal ją net blogino ir palyginti aukšti savivaldybės nustatyti mokesčiai. Pavyzdžiui, vidutinė verslo liudijimo kaina Švenčionių rajone siekė net 128 eurus, kai Šilutės rajone dvigubai mažiau – tik 60 eurų. Žemės, nekilnojamo turto ir verslo liudijimų tarifai Švenčionių rajone taip pat buvo aukštesni: Švenčionių r. komercinis nekilnojamas turtas apmokestintas 0,9 proc. tarifu, kai Šilutės r. – tik 0,3 proc.

Bene blogiausias bruožas, kad Švenčionių r. savivaldybė ribojo konkurenciją: savivaldybei priklausančios įmonės be jokios konkurencijos veikė itin jautriose gyventojams - atliekų surinkimo ir daugiabučių administravimo – srityse. Konkurencijos nebuvimas išlaikė aukštą atliekų rinkliavos kainą, nors rajono mero Rimanto Klipčiaus pagrindinis rinkimų „arkliukas“ buvo pažadas sumažinti mokestį už atliekų tvarkymą. Be konkurencijos daugiabučių administratoriaus funkcijas vykdanti savivaldybės įmonė nesuranda sutarimo su gyventojais, todėl renovacijos procesas rajone sutinka gyventojų pasipriešinimą.

Laisvosios rinkos institutas suformulavo Švenčionių rajono savivaldybei užduotis, kaip pasitempti: reikėtų padirbėti ekonominio aktyvumo, užimtumo, konkurencijos užtikrinimo ir turto valdymo srityse. Atrodytų, viskas taip paprasta ir žinoma, bet rajono valdžiai tai pasirodė ne pagal jėgas...

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis