Mes turime 282 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3017
mod_vvisit_counterŠią savaitę:21561
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:68887
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Saulėgrįžos šventė Adventus Švenčionėlių Mindaugo gimnazijoje

2019 m. sausio 5 d., šeštadienis Nr.1 (1821)

Gruodžio 21-ąją, žiemos saulėgrįžos dieną, Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos bendruomenė – mokiniai, mokytojai, tėvai – rinkosi į tradicinę Kalėdų eglės įžiebimo ceremoniją. Šiemet įvyko teminis integruoto edukacinio projekto „Žmogaus gimimas“ renginys, inicijuotas direktoriaus pavaduotojos ugdymui Irenos Pošiūnės.

Šventės vedėjai Ignas Molčanovas ir Enrika Sokolovaitė pateikė nuotaikingą baltiškųjų ir krikščioniškųjų ritualų sampyną – magiškasis saulėgrįžos laukimo metas, kai pamažėle šviesa nugali tamsą, ir yra advento laikas, pasibaigiantis tik baltų kraštuose tebešvenčiama tradicine švente – Kūčiomis. Adventas (lot. adventus – atėjimas) krikščionims - tai kūdikėlio Jėzaus gimimo laukimo laikas. Tai susikaupimo ir apmąstymų metas. Tikybos mokytoja metodininkė Giedra Umbražiūnienė papasakojo iš Vokietijos atklydusią advento vainiko priešistorę. Advento vainiko tradicija išsirutuliojo iš altruistiškos Hamburgo evangelikų liuteronų bažnyčios pastoriaus Johanno Heinricho pastangos rūpintis našlaičiais beglobiais vaikais. Būtent per adventą jaunasis pastorius organizuodavo vakarojimus, kada susitikusieji melsdavosi, giedodavo giesmes. 1838 m. sekmadieniniuose susitikimuose pradėtos uždegti žvakutės. Vienas pastoriaus draugas padarė medinį ratą, ant kurio sudėtos žvakutės atrodė lyg didelis šviesos vainikas. O nuo 1851 m. pastoriaus globotiniai patys pradėjo puošti vainiką eglės šakomis – gyvybės simboliu.

Gimnazijos istorine tradicija tapęs gyvybės, sugrįžusios šviesos simbolio Kalėdų eglės įžiebimo ritualas atliekamas kasmet jau 18-ka metų – būtent tiek, kiek ir gimnazijai. Tradiciškai Kalėdų eglę įžiebė gimnazijos direktorė Daiva Veronika Gaidamavičienė, linkėdama besisukančiame Rėdos rate sulaukus saulėgrįžos apmąstyti žmogaus santykį su savimi, aplinka, pasauliu. Švenčionėlių parapijos klebonas Raimundas Macidulskas pasidalino mintimis apie savo pajautas advento laikotarpiu: adventinis susikaupimas - tai išsaugota tradicija prisiminti ir pasveikinti tuos, kuriuos pasiekti gali sveikinimo atviruku, išreiškiančiu žmogaus ryšį su žmogumi. Ko gero, dėsninga, jog po gerbiamo klebono įžvalgų renginio vedėjai Lukas ir Enrika atsigręžė į prie gaublio rymančius pasiuntinius. Ignas Ivanauskas, Jokūbas Kaniušas bei Robertas Šimanelis įstabiai papasakojo žmogaus gimties istoriją pagal Juozo Marcinkevičiaus dramos-poemos „Saulė ir jos žemė“ prologą: žmogus - tai būtybė, apdovanota „ypatybėm,/ Kurios padėtų jam išlikti, išgyventi“. Labai svarbu, kad „šis žmogus /Labiau už viską“ mylėtų „Tą žemės lopinėlį, kuriame gyvens.“ Kūrėjas laimins žmogaus pastangas gyventi santarvėje su savimi ir tėvyne. Žmogaus gimimo istoriją dainos, muzikos ir žodžio pyne pateikė šokio mokytojos ekspertės Renatos Grigianecienės, muzikos mokytojos metodininkės Linos Rodevičienės bei etikos mokytojos ekspertės Vilhelminos Urbonienės parengto integruoto edukacinio projekto „Žmogaus gimimas“ dalyviai. Gimnazijos bendruomenę sužavėjo įstabi žmogaus gimimą bei dvasinį augimą improvizuojanti dainos-šokio kompozicija. Dainuota ir šokta „Ievaro tiltas“, „Du paukšteliai“, „Advento ratelis“. Šokis, daina ir žodis sukūrė stebuklą. Į salę įžengė angelai, lydintys advento vainiką. Gimnazijos pirmokės Ingrida Masoit, Merit Ada Gulbinovič bei Raimonda Šeikytė mokytojos Vilhelminos Urbonienės eilėraščio „Tėvo ranka“ žodžiais įvardijo gimimo stebuklą:

Būties mes paslaptį atradę,

Palikim žemėj visą patirtį kaip radę -

Rėdos rate sutilpo Laikas.

Malda pagarbink –

Gimė Vaikas.

Adventus – stebuklų, tikėjimo ir prisiminimų metas. Kalėdos - patyrimų laikas. Ypač netikėtomis aplinkybėmis. Gimnazijos alumnės Dalia Smagurauskaitė ir Vilgailė Striužaitė papasakojo kalėdines patirtis svečiose šalyse. Dalia Smagurauskaitė ilgokai gyveno Italijoje, todėl pažino šios šalies kultūrą. Italams labai svarbus Kalėdų laukimas, o svarbiausias šventės akcentas – gausios vaišės ir valgymo ritualai. O Vilgailė Striužaitė gyvendama Indijoje ilgėjosi lietuviškų Kūčių ir Kalėdų tradicijų, mat indai kukliai švenčia šias krikščioniškąsias šventes. Nuotaikingai šventines patirtis Danijoje bei Anglijoje aptarė brolis Marius ir sesė Eglė Rausčiai. O renginio vedėjai Ignas ir Enrika palinkėjo visiems sėkmės, laimės ir pačių turtingiausių metų.

Bet dienos ritualai dar nesibaigė. Gimnazistai rinkosi į klasės vadovo pamoką, o mokytojai, kiti gimnazijos darbuotojai bei svečiai – į tradicines kūrybines dirbtuves, kurias moderavo matematikos mokytojos metodininkės Vida Dindienė ir Teresė Dudėnaitė bei chemijos mokytoja metodininkė Nijolė Gudelienė.

Kai Balta tampa įprastu rytu,

Kai širdyje tylu, nyku,

Praverkime duris Kalėdoms...

(V. Urbonienė. „Tėvo ranka“)

 

Alė KRINICKIENĖ

Lietuvių kalbos mokytoja ekspertė