Mes turime 299 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:742
mod_vvisit_counterŠią savaitę:16943
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:92973
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Prieš keturis dešimtmečius pasėti grūdai augina auksinį derlių

2019 m. sausio 9 d., trečiadienis Nr.2 (1822)

Švenčionių šokių ir dainų ansamblis „Aukštaitija“ grandioziniu koncertu pasitiko įspūdingą 40 metų jubiliejų. Puiki jubiliejaus šventė buvo surengta šeštadienį, sausio 5-osios popietę, Švenčionių kultūros centre. Pilnutėlėje salėje nuščiuvę žiūrovai stebėjo besikeičiančius dokumentinio filmo retrospektyvinius kadrus su ryškiausiais „Aukštaitijos“ ansamblio gyvenimo – gimimo, repeticijų, koncertų, kelionių – epizodais, ansamblio iniciatorių, kūrėjų ir aktyviausių narių pasisakymais, kuriuose skambėjo abejones nugalintis ryžtas sukurti Švenčionių krašte kai ką didingo. Nesuvaidintas užsidegimas sklido iš tuometinių rajono vadovų, kultūros darbuotojų bei entuziastų: Vytauto Mačionio, Everisto Raišuočio bei kitų. Ir ne vien žodžiai – visi kartu kūrė, kartu šoko, dainavo, grojo. „Aukštaitijos“ ansamblio pagrindą sudarė tuometinė Švenčionių miesto inteligentija, dalyvavo ir keletas švenčionėliškių, pabradiškių, net ignaliniečių.

Sukurti, o ypač išlaikyti tokio aukšto lygio ir sudėties ansamblį – titaniškas darbas. Repeticijoms skiriamas laisvalaikis, iki devinto prakaito šlifuojami žingsneliai, vėl ir vėl kartojamos dainos ir muzika. Vien entuziazmo ilgam gali ir neužtekti. Čia, kaip keturiasdešimtmečio šventėje pažymėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, auksinį ansamblį reikia nepamiršti ir auksiniais grūdais pamaitinti...

Keturiasdešimtmetį švenčiančio Švenčionių rajono dainų ir šokių ansamblio „Aukštaitija“ koncertas prasidėjo įspūdingais karinės tematikos šokiais ir dainomis. Scenoje darniai pynėsi šokis, daina, muzika: juk ne šiaip sau „Aukštaitija“ – dainų ir šokių ansamblis. Viskas gražiai derėjo tarpusavyje, dainos ir kapelos muzika papildė šokius, o šokiai harmoningai užleisdavo vietą chorui ir kapelai. Kolektyvas scenoje kūrė pasakojimą, kuriame galėjai įžvelgti žmogaus, Lietuvos, o gal ir paties ansamblio istoriją: atsakomybė, pareiga Tėvynei ir artimui, meilė, kuri nugali karus ir negandas, jaunimo linksmybės, šeimos kūrimas, vaikų gimimas bei vyresniųjų išmintis. Kiekvienas žvelgdamas į „Aukštaitiją“ tą popietę didžiavosi savo šalimi, savo kraštu, savo žmonėmis: kaimynais, pažįstamais, vaikais, tėvais ir net seneliais, dainuojančiais, šokančiais, grojančiais ir paverčiančiais savo laisvalaikio užsiėmimą profesionaliu reginiu, džiuginančiu akis, ausis ir širdį. Gražu buvo stebėti, kaip koncerto metu žiūrovų salėje esantys ansambliečių artimieji džiaugėsi pamatę juos ir filmuotoje medžiagoje, ir scenoje.

Pasak choreografės Jolantos Razmienės, jubiliejiniame koncerte pasirodė keturios kartos: vyriausieji kolektyvo nariai, patys mažiausieji, gimnazistai ir studentai. Juk tokio didžiulio ansamblio gyvybingumą gali užtikrinti tik sklandi kartų kaita ir nuolatinis pasipildymas jaunais, kurie mokosi ir perima patirtį iš vyresniųjų. Mažuosius šokėjus koncertui paruošti padėjo ir Švenčionių Juliaus Siniaus meno mokyklos choreografė Renata Grigianecienė.

Ansamblio vadovams, ilgamečiams nariams ir kitiems, prisidedantiems prie „Aukštaitijos“ gyvavimo, buvo įteiktos rajono mero, Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo skyriaus, Lietuvos nacionalinio kultūros centro padėkos bei dovanos. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir Mėgėjų meninės kūrybos skyriaus vedėja Jolanta Kisielytė-Sadauskienė be kita ko pasidžiaugė, kad ansamblį sudaro didelis būrys šviesių žmonių, kad labai gražiai apsijungia kartos ir kad prieš keturiasdešimt metų pasėtas grūdas sudygo, išaugo ir duoda puikų derlių. Beje, javai čia paminėti taip pat neatsitiktinai – juk šią vasarą vykusioje Dainų šventėje ansamblių vakarui Švenčionių rajono ūkininkų dėka buvo „pasodintas“ tikras javų laukas. Kaip sąšauka su tuo – prinokusios javų varpos su žydinčiomis rugiagėlėmis ir ramunėmis jubiliejiniame „Aukštaitijos“ koncerte puošė ir Švenčionių kultūros centro sceną. Beje, nė viena respublikinė Dainų šventė neapsieina be aktyvaus „Aukštaitijos“ dalyvavimo, švenčioniškiai žiūrovai per generalines repeticijas bene pirmieji Lietuvoje pamato ir naujausią Dainų šventės programą, o studijuoti ar dirbti išvykę ansambliečiai darniai įsilieja į studentiškų ir kitų kolektyvų gretas. S.Liausa įteikė padėką Švenčionių kultūros centro direktoriui Aurimui Baliukoniui.

Kad „Aukštaitijoje“ pasėti ir brandinti grūdai duoda puikų derlių, patvirtino ir kiti svečiai. Pavyzdžiui, Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vyr. baletmeisteris Edgaras Suprunas pažymėjo, kad šiuo metu čia yra du „Aukštaitijos“ išauginti nariai. Apie „Aukštaitijoje“ šokančius vaikus, čia jų įgytą patirtį ir į ateitį tiesiamus kelius kalbėjo ir tarybos narė Raja Krupenina bei Švenčionių seniūnė Ina Sinienė. R.Krupenina įteikė kuklią, tačiau nepaprastai jaudinančią dovaną – fotografiją A.Cholinos spektaklyje šokančio savo sūnaus, kuris dar šoka ir „Lietuvos“ ansamblyje – pasirinko profesionalaus šokėjo kelią. Liaudiškų šokių ansamblio „Perla“ iš Nemenčinės vadovas German Komarovskij, su kolektyvu dalyvaujantis J.Razmienės rengiamuose projektuose ir festivaliuose palinkėjo „Aukštaitijai“ niekada nestokoti dalyvių, nes tai vienas iš svarbiausių bet kokio mėgėjų meno kolektyvo gyvavimo garantų.

Į sceną buvo pakviesti bei pagerbti ir kiti nuo „Aukštaitijos“ neatsiejami žmonės. Prie „Aukštaitijos“ gimimo lopšio kartu su šviesaus atminimo vyru Everistu Raišuočiu stovėjusi ir ilgus metus ansamblio vardą bei tradicijas puoselėjusi Teresė Raišuotienė, bei buvusi ilgametė choro vadovė Virginija Indriūnienė.

Įspūdinga šventė baigėsi bendra atlikėjų ir žiūrovų daina, kurios žodžius, dailiai susuktus į ritinėlį, visi gavo iš tarybos narės ir renginio vedėjos Jolantos Jurkuvėnienės rankų.

Vos scenoje telpantis 40-metį švenčiantis dainų ir šokių ansamblis „Aukštaitija“ lengvai pakluso iš pirmo žvilgsnio trapios choreografės Jolantos Razmienės rankos mostui ir tvarkingai sustingo kartu su svečiais bendrai nuotraukai.

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis