Besirengdami rajono biudžeto tvirtinimui, tarybos nariai Vida Rastenienė, Vaclavas Gabrinovičius, Vytautas Bulka ir Kęstutis Trapikas apsilankė Pabradės miesto įstaigose, kad išsiaiškintų situaciją ir finansavimo poreikį. Vangiausiai vykstanti renovacija, rajono valdžios ignoruojama tautinių mažumų gimnazija – dar ne visos bėdos. Pabradės miesto gyventojai, ko gero, net nenutuokia, kas jų laukia, jeigu nebus sustabdyta dabartinės rajono valdžios veikla (apie komunalinės įmonės problemas rašo K.Trapikas).

Vienintelis spindulėlis - „šimtmečio statyba“ virtęs Pabradės kultūros centras pagaliau planuoja atidarymą. Tiesa, su nebūdingu kultūrai „priedu“.

Pastatas nušiuręs, o valdžia VIP lėšas atidavė kitiems

Apsilankę Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje, tarybos nariai buvo priblokšti ir negalėjo suprasti, kaip galėjo lenkai taip apleisti mokyklą, kurioje pusė mokinių – jų tautiečiai, apsisprendę mokytis gimtąja lenkų kalba, puoselėjantys kiekvienai tautai svarbiausias vertybes – kalbą ir kultūrą. Beje, toje pačioje rajono valdžiai priklausančioje lenkų kompanijoje yra ir Rusų sąjungos atstovė. Ir tai dar ne viskas - antrą kadenciją Pabradė turi savo Seimo narį – lenkų politiką. Nepaisant tokio galingo atstovavimo valdžios sluoksniuose, tautinių mažumų gimnazijoje, kurioje dėstoma lenkų ir rusų kalbomis, vaizdas nykus – verkiant reikia remonto. Tik prie įėjimo padažyta, pabalinta, pagražinta. Toliau eini ir darosi liūdna: koridoriai apsilupę, rūsio patalpos, kuriose taip pat mokosi vaikai, nematę remonto kelis dešimtmečius, nuotekų vamzdžiai bet kada gali trūkti, lauko laiptai aptrupėję, be turėklų, sporto salė – nuo tarybinių laikų „autentiška“...

Šios apygardos Seimo narių G. Kindurio ir V. Rastenio rūpesčiu gimnazijos remontui iš Valstybės investicijų programos (VIP) buvo skirta 150 tūkst. eurų. Tarybos nario K.Trapiko teigimu, už tiek galima nemažai darbų atlikti. Prisiminkime, litais tai daugiau kaip 0,5 mln.! Rajono valdžia nesugebėjo šių lėšų įsisavinti, t.y., atlikti darbų šiai sumai. Tiksliau, net nepradėjo. Kad nereikėtų nepanaudotų lėšų grąžinti į valstybės biudžetą, gavę ministerijos leidimą, rajono vadovai šias lėšas permetė Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos remonto darbams apmokėti. Seimo nario G.Kindurio padėjėja Vida Rastenienė labai sunerimusi – kaip dabar antrąkart prašyti finansavimo tam pačiam objektui, kai lėšos buvo nepanaudotos, ir kokiais argumentais po to pagrįsti prašymą?

Pabradės kultūros centras ruošiasi atidarymui. Gal iš antro karto jau pavyks?

Kiek laiko jau vyksta Pabradės kultūros centro remontas, retas iš karto beatsakytų. Nepateisinamai ilgai. Pradžia buvo, kaip dabar dažnai sakoma, dar prie Vigelio (buvusio mero), buvo atlikta nemaža dalis darbų, gautas finansavimas likusiai daliai. Pasikeitus rajono valdžiai remontas kaip įstrigo ir įstrigo. 4 metus taip stagnavo. Kažkaip atsainiai su kultūros objektais elgiasi dabartiniai rajono vadovai. Tik su ministro spaudimu, smarkiai vėluodami, užbaigė Švenčionių kultūros centrą, Švenčionėlių KC renovaciją gaubia paslaptys, o Pabradės kultūros centro atidarymą antrąkart žada Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, visai kaip ir prieš metus. Tarybos nariai jau ruošėsi į atidarymą 2018-ųjų Vasario 16-ąją, bet jis taip ir neįvyko. Pernai sausio mėnesį tarybos nariai klebino užrakintas duris, kol jas atidarė statybininkai. Šiais metais pažanga yra – nors tarybos nariai po metų vėl atsidūrė prie užrakintų durų, šįkart pastate jau buvo ne statybininkai, o besikuriantys darbuotojai. Tiesa, šaltinių teigimu, pastatas dar nepriduotas – kažko vis trūksta, bet darbuotojai gyvena įkurtuvių nuotaikomis. Moderni salė su ypatinga akustika – tokių Lietuvoje tik dvi – Palangoje ir Pabradėje. Erdvi scena, kuriai, deja, teko paaukoti 3 metrus salės, ir dabar joje yra tik apie 180 vietų. Augančiam Pabradės miestui tai lyg ir mažoka.

Jaunimo nusivylimui, atnaujintame kultūros centre diskotekų nebus. Nuspręsta, kad tai nieko bendro su kultūra neturinti veikla. Užtat kultūros centre bus įkurdintas naujas objektas – vaikų dienos centras. Matyt, rajono valdžios supratimu vaikų dienos centrai kažkaip asocijuojasi su kultūrine veikla, nes tai jau antras atvejis. Net uždarytame Švenčionėlių kultūros centre iki šiol veikia vaikų dienos centras.

Renovacija vyksta vangiai, objektai vėluoja

Nors nesuradau statybininko, kuris imtųsi savo namą remontuoti žiemą, daugiabučių renovacija vyksta. Pasak Pabradės komunalinio ūkio vadovo A.Jundos, dabartinės technologijos leidžia, tik reikia kruopščiai jų laikytis. Taigi, o ar laikosi?

Stendai prie kiekvieno objekto išduoda - darbai vėluoja, turėjo būti baigta iki praėjusių metų gruodžio 31 d. Pirmiausia sveikintina, kad objektuose yra informaciniai stendai, kurių rajone retai bepamatysi, nors jie kaip buvo privalomi, taip ir yra.

Pasak vadovo, darbai vėluoja dėl įvairių priežasčių: metus sugaišo teismuose, gindami žmonių interesus, bet pavyko sumažinti kainą, deja, dar pasitaiko rangovų, kokių nesinorėtų turėti. Didelė dalis Pabradės gyventojų priešinasi renovacijai, bet A.Junda sako nenorintis jų spausti ar skubinti, geriau palengva, žmones geriausiai įtikina pavyzdžiai ir kitų patirtis.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ