Ką šneka bitutės
2019 m. vasario 13 d., trečiadienis Nr.12 (1832) |
Vis žiema ir žiema…
Už lango pusnys, jei ir toliau taip, jos greitai pasiglemš tvoras ir paslėps avilius. Sniegas kėsinosi į šulinį, takus ir sodybos vartelius.
Ko laukti iš žiemos, kai net varveklių dar nėra? Kada bus gauta žinia apie pirmą jos silpnumo akimirką?
Eisiu bitelių paklausyti, - sako jis ir susiruošęs kišenėn subruka guminę žarnelę, kaip pats juokais vadina – „bičių telefoną“.
Ji žiūri pro langą, kaip jis brenda per gilų sniegą. Kaip nukasa sniegą nuo avilio priešakio, o po to, parklupęs lyg išpažinties, nurimsta - klausosi. Stojasi, eina prie kito avilio, prie kito...
„Ar ne per ilgai jis ten? – susirūpinusi į sniege klupinėjantį savo bitininkėlį žiūri ji. – Dar užpustys...“ O jis lyg išgirdęs atsigręžia į langus ir pamoja rankomis: gerai, viskas gerai! Bitutės šneka, kad jų namuose niek netrūksta. Mūsų namuose – taip pat.
Selemonas PALTANAVIČIUS