Nors žiema spyriojosi, nenoriai traukėsi, vis tiek atėjo pavasaris. Atėjo laikas šviesai, gaiviam vėjo dvelksmui ir pavasarinėms nuotaikoms, o ir saulė kasdien vis kaitresnė ir pirmieji pranašai mus džiuginti pradėjo. Kovo antrąją savaitę, jau stebėjome pirmuosius vieversius, greitu laiku parskris žąsys, gervės, kovai, o dar po poros savaičių lauksime savo nacionalinių paukščių – baltųjų gandrų.

Kovo 10-oji - 40-ties paukščių diena. Kai kuriais šiltesniais metais šią dieną iš žiemaviečių būdavo grįžę apie 40 rūšių paukščių. Lietuviai, belaukdami paukščių, net pavasario mėnesius pavadino sparnuočių vardais: kovas, balandis, gegužė. Mūsų tautos pagarbą paukščiams rodo ir jiems skirtos dienos: vasario 24-oji - Vieversio diena, kovo 4-oji - Kovarnio diena, kovo 19-oji - Pempės diena, kovo 25-oji - Gandro šventė, gegužės 1 d. - Gegutės diena, gegužės 17 d. – Kregždės diena.

Grįžtantys paukščiai, ant savo sparnų nešantys žalumą, laikomi pavasario pranašais. Pirmasis parskrenda vyturys (vieversys). Vieversio diena, vasario 24-oji, sutampa su Motiejaus vardadieniu. Vieversys, dar vadinamas vyturiu, jis pirmasis iš migruojančių paukščių grįžta į tėviškę. Pagal šį paukštelį senoliai orus spėdavo: jei vyturys užgieda prieš šventą Kazimierą (kovo 4 d.), blogas bus pavasaris; jei vyturys pirma savo dienos giedot pradeda, tai šaltis jam nasrelius uždaro; kai parskrenda vyturėlis ir tuoj suka lizdą, tai bus gražus pavasaris ir ruduo; jei Velykų dieną atlekia vyturys – bus labai geras ruduo.

Sugrįžtančius paukščius kasmet pasitinka Sirvėtos regioninio parko direkcijos kolektyvas, apjungdamas kasmet vis gausesnį būrį jaunimo bei kaimo bendruomenės atstovų.

Kovo 19 dieną į Sirvėtos regioninio parko organizuojamą renginį „Pabudinkime gamtą, pasitikime paukščius“, kuris vyko Stanislavavo kaimo dvaro salėje, susirinko nemažai jaunimo. Atvyko svečių iš VšĮ Vilniaus verslo kolegijos, kurie porą metų Sirvėtos regioninio parko teritorijoje, ir ne tik, vykdė projektą „Esu atsakingas“. Kolegijos studentai, vadovaujami mokslininkų, rinko medžiagą apie unikalią šio krašto biologinę įvairovę, vaikščiojo Šventos miškais, Sėtikės upės slėniais, kalvomis bei pievomis, viską sistemino, fiksavo ir pateikė plačiajai visuomenei susipažinti. Renginio metu susirinkę gamtos mylėtojai sužinojo apie į tėviškę grįžtančius paukščius, apie jų sutikimui skirtas įvairiausias šventes bei senolių tęsiamas tradicijas.

Renginio dalyviai susiskirstė į 3 komandas. Jauniausieji – Papildomo ugdymo dienos centro jaunimas „Siautulys“, vadovaujamas laisvalaikio organizatorių Jolitos Vaiciukevičiūtės bei Ingridos Karklelienės. Šilta ir svetinga, visus į savo aplinką priėmusi „Vystučio“ bendruomenės jaunimo komanda „Meškučiai“, vadovaujama Stanislavavo kaimo kultūros namų vedėjos Daivos Trinkūnienės. Išradingiausią komandą sudarė dviejų organizacijų jaunimas, tai – Jaunimo organizacijos „Darbas“ Švenčionių skyriaus atstovai su pirmininko pavaduotoja Kristina Spiridonovaite bei visur ir visada dalyvaujantys Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos skautai su vadove Nadežda Spiridonoviene.

Visos komandos, nežiūrint į amžiaus skirtumus, išradingai bei kūrybingai susitvarkė su Sirvėtos regioninio parko direkcijos vyr. specialistės ekologės Irinos Jusienės pateiktomis įvairiausiomis užduotimis: minė mįsles apie paukščius, vaidino patarles, dainavo dainas ir šoko ratelius.

Laukdami sugrįžtančių sparnuočių, visuomet keliame inkilus. Žodis „inkilas“ daugeliui asocijuojasi su standartine keturkampe dėžute iš lentų. Tačiau tai apima kur kas platesnę sąvoką. Tai – žmogaus šiluma, rūpestis, atjauta, sudėta į standartinės dėžutės ir sudėtingesnių konstrukcijų bei formų gaminius, pasitinkant sparnuočius. Renginio pabaigai jaunimo komandos Stanislavavo dvaro alėjoje įkėlė paukščiams inkilus, taip rodydami dėmesį, padovanojo daugiau gyvenamųjų patalpų savo mažiesiems draugams.

Gera, kai mūsų jaunimas, tęsdamas senolių tradicijas, švenčia ar bent atsimena kalendorines paukščių dienas: vieversio, pempės, gandro, kovo, gegutės. Kitose šalyse tokių švenčių neesama, galbūt tai susiję su tuo, kad lietuviai labai laukė parskrendančių sparnuočių, kurie teikė daug džiaugsmo ir puošė kasdienybę. Daug džiaugsmo, geros nuotaikos ir gerų žinių vieni kitiems suteikė renginio dalyviai. Visos komandos pasirodė puikiai, jų žinios apie paukščius stebino visus. Laimėtojais tapo visi bei buvo apdovanoti Sirvėtos regioninio parko direkcijos ir Vystučio kaimo bendruomenės parengtais prizais ir saldžiomis vaišėms.

Irina JUSIENĖ
Sirvėtos regioninio parko vyr. specialistė ekologė