Vasario 16-ąją švenčiame. Dažniausiai oficialiai, patosiškai ir šventiniame šurmulyje neberandame savęs. Nebesuprantame, ar mes tėvynėje, ar tėvynė mumyse, kaip esame susieti su tėvyne, gimtine, ar tai išmokimo reikalas, ar ugdymo pasekmė, ar prigimtinė duotybė. Jei taip – tai kaip ją pajuntame? Įvairiataučio Visagino viešosios bibliotekos filialo-meno galerijos darbuotojai vasario 15 d.kvietė visus, kurių kojos liečia Lietuvos valstybės žemę, kurių akis džiugina jos grožis ir savitumas, kurių ausis malonina lietuviškas žodis, virtęs eilėmis, apsilankyti renginyje „Tėviškės grožis per žmogų ateina“. Tai buvo dar vienas bandymas suprasti, kas sieja tautas, kaip suprantame grožį ir darną.

Jau nuo sausio vidurio galerijoje veikė Utenos apskrities fotografų klubo „Žalias skėtis“ nuotraukų paroda, pasakojanti apie sielą gaivinantį gamtos grožį. Renginio dieną į Visaginą atvažiavo šio klubo prezidentas Rimantas Udras, klubo nariai iš aplinkinių rajonų, visaginiečiai. Gamta – mūsų mokytoja, vienas didžiausių pažinimo šaltinių, iš kurio visos žmonių kartos, stebėdamos, tyrinėdamos, taikė ir tebetaiko jos ištobulintas savybes savo praktiniame gyvenime. Gamtos formos, jų deriniai visais amžiais žavėjo, įkvėpdavo žmogų kurti savas to jausmo interpretacijas tiek garsų, tiek vaizdinių, tiek formų pasaulyje. Aptardami jų darbus ir kalbėjome apie su motinos pienu ateinantį grožio pajautimą. Skiriasi ne tik atskirų tautų, bet ir iš skirtingų Lietuvos etninių regionų atvykusių į Visaginą gyventi žmonių instinktyvi grožio pajauta. Tai atsiskleidė diskusijoje. Neįsisąmonintas patriotizmas, meilė gimtinei mumyse formuojasi su pirmu įkvėptu oro gurkšniu, kiekvienam etniniam regionui, kiekvienai tautai gražiausi yra gimties metu supę vaizdai, bet tai netrukdo mums ieškoti bendrystės, gerbti regioną ar šalį, kurią pasirinkome gyventi. Skirtingos patirtys sukuria savitą atmosferą, kuri visaginiečiui per 45 miesto buvimo metus tapo sava, o naujai atvykstančiam – gan egzotiška.

Klubas jau ne pirmą kartą lankosi Visagine, 2018 m. paruoštoji jų paroda šiame mieste užbaigs savo eksponavimo kelią. Gamtos fotografų klubas įsteigtas 2009 m. sausio mėnesį, yra oficialiai įregistruotas ir apimantis visą rytų Lietuvos regioną. Šio klubo steigėjai yra fotografai iš Ignalinos, Kupiškio, Švenčionių, Zarasų, Utenos, Vilniaus bei Visagino. Tai seniausias – šių metų sausio 7 dieną prisiminęs kaip savo dešimtmetį – gyvuojantis gamtos fotografų klubas Lietuvoje. Jų veiklos brandą patvirtina ir tai, kad klubas, suorganizavęs parodą, kaskart ją įamžina kokybiškos spaudos katalogu. Tokiu būdu klubo veikla nelieka vienadieniu atsiminimu, kūrėjams suteikia svarumo. Susirinkusieji „iš pirmų lūpų“ - klubo vadovo R. Udro, narių P. Bilkio, A. Jakšto, R. Kaupo, B. Šablevičiaus, visaginiečio V. Musatovo sužinojo apie grožio paieškas ir gamtą fotografuojančiojo kūrybos ypatumus, apie ėjimą prie to paties objekto po 20 kartų esant įvairiam apšvietimui, apie momento „gaudymą“ ir apie grožio ir prasmės paieškas, gebėjusias prikelti naujam gyvenimui.„Žalio skėčio“ klubo nariai jau išsiugdę savo mėgstamas temas: vienus traukia nuostabūs krašto peizažai, užfiksuoti šiuolaikinėmis technologijomis - dronais, kitus – biologinės įvairovės objektai, kiti laukia rytmečio miglų ar vakaro žarų. Po žaliu skėčiu susibūrę įvairiausių profesijų žmonės yra įsimylėję gamtos spalvas, formas, jų įvairovę, nepakartojamą momentinį žavesį. Juos įkvepia Aukštaitijos gamta, kurios įvairiausios spalvinės paletės, formų ir gyvų objektų įvairovės pasaulis nuolat žavi ir pakeri savo besikeičiančiu atsinaujinimu. Visaginiečiams buvo ypač malonu, kad jie vieni pirmųjų galėjo klubą pasveikinti su jo švente.

Antroje renginio dalyje organizatoriai siekė lankytojų širdis paruošti šventei – intymiam asmenybės susitikimui su visuotinybe, su sava patriotiškumo ir tėvynės meilės samprata. Pirmasis žingsnelis – suvokimas, kad ne tik valstybė, bet ir mažesnės jos teritorijos turi savo identiteto ženklus. Šokiu „Lėk, gervele“ Visagino TAU šokio teatro „Rūta“ dekanė Nijolė Kliučinskienė ir dvi šokėjos pagerbė Valstybės atkūrimo datą ir Visagino miesto simbolį – gervę.

Savo jubiliejinių metų eiles iš naujausios – dešimtosios – knygos skaitė poetas, fotografas, „Švenčionių krašto“ laikraščio redaktorius Algis Jakštas. Jo eiles lydėjo ausiai malonus saksofonisto Stasio Montrimo muzikavimas. Klubo prezidentas R. Udras ir kiti klubo nariai džiaugėsi savo kūrybinguoju kolega. „Mane visada žavėjo Algio Jakšto užfiksuoti kadrai, ne tik Švenčionių, Ignalinos, bet tuo pačiu ir Utenos, Visagino ir Zarasų krašto peizažai, kurie įdomūs spalvomis, kompozicijomis. Ypatinga tai, kad po kurio laiko šie užfiksuoti kadrai bus kaip istorijos faktas“ – sakė klubo prezidentas. A. Jakštas apie save pasakojo „Užaugau gražiame gamtos kampelyje prie Erzvėto ežero (Ignalinos r. Tverečiaus seniūnija - aut. past.). Fotografija užsiimu nuo penkiolikos metų, poezija į gyvenimą atėjo prieš 22 metus. Esu gamtos vaikas, kiekviena paroda negailestingai daugelį dalykų keičia. Tie, kurie fotografuoja, žino, kad nei viena akimirka niekada nesugrįš ir nepasikartos, tad vienos amerikiečių rašytojos žodžiais tariant - fotografas yra akimirkos vagis. Ir tai yra visiška tiesa“. Klausančiuosius stulbino autoriaus gebėjimas eiles skaityti mintinai, pajautimas, kad jis kažkaip šventai įsimylėjęs moteris, žmones, metų laikus, žemę, kuri visus mus nešioja... Po jautrių eilių prie didžiojo autoriaus portfelio nuvingiavo parašo laukiančių gerbėjų eilutė...

Dalia SAVICKAITĖ