Mes turime 217 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5073
mod_vvisit_counterŠią savaitę:31054
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:130307
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:159579

Kodėl „Alviva“?

2019 m. kovo 30 d., šeštadienis Nr.24 (1844)

Kai viskas taip greitai keičiasi, o save ateityje įsivaizduojame apsuptus išmaniųjų technologijų ir robotų, natūraliai kyla klausimas, ar tikrai taip ir bus? Atsakymą į šį klausimą mums padėjo surasti UAB „Alviva“ direktorius Vaclavas Aleksandrovičius. Jis geranoriškai sutiko savo vadovaujamoje įmonėje priimti būrį Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos jaunimo.

I b klasės gimnazistai kartą per savaitę turi vieną ugdymo karjerai pamoką, kurios metu ir vyksta susitikimai su įvairių profesijų atstovais. Kodėl „Alviva“? Gal todėl, kad tai viena iš vėliausiai Švenčionėliuose savo veiklą išplėtusi ir atnaujinusi įmonė, o gal todėl, kad jos savininkas su didžiuliu užsidegimu ir meile pasakoja apie šią veiklą, apie žmones, kuriuos jis įdarbina, ir apie jaunimą, kurio energijos ir rankų taip reikia ir įmonei, ir miestui, ir šaliai.

Pirmiausia direktorius pristatė savo „dešinę ranką“ vyriausiąją technologę Mariją Gudelevičienę ir tada pradėjo pasakoti, kaip, pradėjęs nuo nedidelio siuvimo cecho, „užaugino“ savo verslą iki puikiai veikiančios pelningos įmonės. Vedžiojo jis mokinius po cechą, rodė, kaip veikia naujausi moderniausi įrenginiai, vardino konkrečius skaičius, kurie bylojo apie investicijas, dirbančiųjų skaičių, gaminamos produkcijos kiekį, užsakovus, apyvartines lėšas ir daug dar apie ką. Ponia Marija įjungė siuvimo mašiną, kuri trumpiau nei per minutę pasiuvo švarko kišenę, o kita mašina – sukirpėja, be vargo kirpo apie dvidešimt sluoksnių sulankstytą audinį. Žiūrėti ir klausyti buvo smagu, tačiau mokiniai norėjo patys pabandyti ką nors nuveikti. Patekę į mokymo klasę, jie sėdo prie siuvimo mašinų ir po trumpo instruktažo pasigirdo siuvamųjų ūžesys. Pasirodo, nebuvo taip jau sudėtinga.

Atsisveikindamas su gimnazistais, ponas Vaclavas pabrėžė, kad didžiausias jo įmonės turtas ir variklis yra žmonės - labai sąžiningi, darbštūs, tvarkingi ir supratingi. Mašinos be žmonių – tik mašinos ir žmogaus sumanumo, proto visada reikės.Vis įmantresni išradimai ateityje turėtų dar daugiau pagelbėti ir tarnauti žmogui, tačiau visiškai jo nepakeis. Todėl jaunimui verslininkas palinkėjo daugiau svajoti ir nebijoti bandyti – juk dažniausiai teisingas sprendimas ateina po kelių ar keliasdešimt nesėkmingų.

Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos bendruomenė