Mes turime 409 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4256
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20457
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:96487
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Tik stiprūs vyrai gali dirbti tokį darbą

2019 m. kovo 30 d., šeštadienis Nr.24 (1844)

Kai Vilniaus edukologijos universitete teatro edukologijos specialybę baigęs Algirdas draugo gimtadienio vakarėlyje prasitarė ieškąs darbo, tikrai nesitikėjo, kad ta laiku ir vietoje ištarta frazė taip pakeis jo gyvenimą. Viena vakarėlio viešnia nepraleido to pro ausis ir pakvietė vaikiną išbandyti jėgas... vaikų darželyje. Ir štai – Algirdas Čičelis jau beveik ketveri metai vaikų darželio auklėtojas. Sutaria ir su vaikais, ir su tėvais, ir su kolegomis. Išaugino mažylių grupę, kaip pats juokiasi, nuo „pampersų“, darė viską, ką daro mamos, o rudenį išleis į mokyklą...

Tiesa šioje srityje Algirdas nebuvo visiškai žalias – dar besimokant gimnazijoje ir vėliau vasaromis teko darbuotis įvairiose stovyklose vadovu, būdamas studentu atliko praktiką mokykloje, vedė teatro užsiėmimus mokiniams nuo 1iki 12 klasės. Jau tada charizmatiškas ir lengvai bendraujantis vaikinas sakė pastebėjęs, kad jam daug įdomiau dirbti su mažaisiais.

„Man patinka dėmesys, - kvatojasi Algirdas. – O darželyje jo gaunu apsčiai. Daug gaunu, taip pat daug ir duodu. Neslėpsiu, vaikai mane myli ir aš juos. Vidury nakties iš gilaus miego pažadintas galėčiau išvardinti visus 19 savo grupės vaikų vardus, amžių, kuo apsirengę, ką mėgsta, ką valgo ir t. t.“. Prieš įsidarbinant Algirdui iškart patikęs darželio direktorės noras veiklą konstruoti šeimos principu, kad auklėtojais dirbtų ir moterys, ir vyrai. Vaikino įsitikinimu, tai, kad ankščiau darželių auklėtojomis, padėjėjomis, šeimininkutėmis ir pan. dirbdavo tik moterys, nėra gerai, nes tai tik veda į stereotipinį mąstymą, darbų skirstymą į Vyriškus“ ir „moteriškus“, kuris gajus ir iki šiol. „Vaikų darželio auklėtoju gali dirbti tik stiprūs vyrai“, - sako Algirdas, tuo tarsi patvirtindamas, kad stereotipai niekur nedingo. Jis pats sako mėgęs vaikystėje žiūrėti filmą, kur raumeningasis superherojus, vaidinamas Alnoldo Švarcnegerio, įsidarbino vaikų darželyje, kad pagautų nusikaltėlius, o tuo pačiu lyg tarp kitko tapo šauniu vaikų mylimu, bet drausmę ir tvarką mokančiu palaikyti vaikų darželio auklėtoju...

Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad dirbti vaikų darželyje lengva, tačiau tikrai ne visiems šis darbas. Kadrų kaita šioje srityje didelė. Ir tam neužtenka vien teorijos išmanymo, reikia būti psichologiškai tvirtam, kantriam, mokėti bendrauti, greitai reaguoti į bet kokias situacijas, spręsti atsirandančias problemas...

- O kaip tu sprendi problemas? Juk nemažame vaikų būrelyje visko pasitaiko...

- Vaikai skirtingi, bet svarbiausia jie turi būti laisvi. Tai skatina asmenybės augimą ir tobulėjimą. Jie turi žinoti, kokios pasekmės dėl vienokio ar kitokio elgesio. Žinoma, pasitaiko nepasidalinimų, kažkokių smulkių konfliktėlių, bet viską sprendžiame šnekėdamiesi, analizuodami. Vaikas, kaip, beje, ir suaugęs, turi suprasti, kaip jaučiasi kitas žmogus, pamėginti save įsivaizduoti jo vietoje, tada nebus sunku teisingai pasielgti, nebus ir konfliktų.

Auklėtiniai, su kuriais Algirdas praleidžia labai daug laiko, į jį kreipiasi vardu – pasak vaikino, jis nenorintis būti už juos viršesnis, tačiau ribos taip pat išlieka. Algirdas džiaugėsi, kad šiame darbe gali kūrybiškai pritaikyti universitete įgytas žinias – organizuoja teatralizuotas kalėdines šventes, kitokias šventes, stengiasi paieškoti to, ko dar nėra buvę, būna, kad ir vaikai pasiūlo, tada visi kartu improvizuoja. Apskritai, pasak Algirdo, darželinukai gana užimti, nes čia vyksta daug veiklų: teatras, muzika, etnokultūra, šokis, anglų kalba, keramika, dailė ir kita. Rengiama ir labai daug ekskursijų, pažintinių veiklų – auklėtojai, vaikai ar tėvai pasiūlo, o direktorė organizuoja. Vaikams labai patiko apsilankymas technikos muziejuje, oro uoste, atvažiuoja ornitologai, kartu su vaikais stebi paukščius, kabina inkilus, lesyklas ir pan. Koks bebūtų oras, darželio, kuriame dirba Algirdas, vaikučiai eina į lauką: bėgioja, juda, taškosi per balas, voliojasi ant sniego... Vaikų fantazijos ir linksmybių niekas nevaržo. Tėveliai taip pat gauna namų darbų... „Net paprasčiausias apsilankymas parduotuvėje kartu su auklėtoju ir grupe vaikams tampa nepaprastu įvykiu, jeigu kūrybingai į tai pažiūrėsi“, - įsitikinęs auklėtojas, kurio surengtą apsilankymą parduotuvėje, apsipirkimą, pasikalbėjimus apie pinigus, pirkinius ir kita vaikai labai gerai įvertino.

Algirdas juokauja, kad prie tėvų vaikai „sumažėja“ – „pamiršta“ kaip apsirengti, kaip valgyti, o tėvai savo dideliu rūpinimusi mažaisiais neretai daro jiems meškos paslaugą. Juk savarankiškumas labai svarbu, tokie įgūdžiai labai praverčia ir ateityje.

Jaunas vyras sako, kad jis labai prisiriša prie žmonių ir nemėgsta blaškytis, o savo šiandieniniame darbe jaučiasi puikiai – ten, kur ir norėtų būti. Čia vertinami jo gebėjimai, žinios, kūrybingumas, jis gali save realizuoti ir gauna tinkamą atlygį. Taigi rudenį išleidęs didžkius į naują gyvenimo kelio etapą – mokyklą – vaikų darželio auklėtojas, teatro edukologas Algirdas Čičelis, matyt, vėl pradės naują ratą, ir jo galvoje bei širdyje rasis vietos dar keliolikos mažylių vardams, pomėgiams ir veidukams...

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis