Mes turime 307 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4896
mod_vvisit_counterŠią savaitę:15083
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91113
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Kaip aš žiemos ieškojau...

2019 m. kovo 30 d., šeštadienis Nr.24 (1844)

Visi vyresniosios kartos žmonės prisimena pasaką apie našlaitę, pamotės išvarytą vidury žiemos žibučių ieškoti, o aš trečiadienio rytą žiemos ieškojau. Visą antradienį visose interneto svetainėse buvo skalambijama apie sugrįžtančią žiemą. Jos ėmiau laukti ir aš. Tiesa, iš savanaudiškų tikslų – norėjau padirbėti su fotoaparatu, nes baltas sniegas pilkoje ankstyvo pavasario terpėje kartais sukuria nepakartojamą grožį. Deja, žiemos sugrįžimo taip ir nesulaukiau. Švenčionėliams sniego neužteko, bet ryte vis tiek išvažiavau žiemos ieškoti.

Važiavau Sudotų pusėn, bet sugrįžusios žiemos taip ir neradau. Tiesa, gražių smilgų, pasipuošusių baltu rūbu, buvo pilna. Gražiai atrodė ir lengvai apsnigtos medžių šakelės. „Ech, - galvoju, - neradau žiemos, tai bent po pelkę, esančią netoli Grybų dvarvietės, paklajosiu“. Kadangi mano vedlio Tomo Jonušo nebuvo (su juo eiti malonu, žino visus kampus), ėjau vienas. Nieko, nepasiklydau, bet ir išskirtinių fotografijų nepadariau, per daug ryškiai švietė saulė, trūko miglos, o ir per daug toli vienas nedrįsau nuklysti. Taigi nors žiemos sugrįžusios ir neradau, bet nuotaika buvo puiki. Juk pavasario garsai tiesiog praskaidrina kasdienybę.

Grįžęs paskambinau į Visaginą bičiuliui Aleksejui Musatovui ir paprašiau atsiųsti sugrįžusios žiemos nuotraukų, bet ir jis ne kuo nudžiugino, bet viską sudėjus, nebloga kolekcija išėjo...

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis