Kaip ir pranašavo apklausų rezultatai, į prezidento rinkimų II turą išėjo Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda. Rinkėjai referendumuose nesuteikė politikams teisės kaitalioti Konstituciją. Daugybinei pilietybei įteisinti neužteko balsų, o Seimo narių skaičiaus mažinimo referendumas laikomas neįvykusiu – daug rinkėjų, pradedant Prezidente D.Grybauskaite, jį boikotavo net neimdami balsavimo biuletenių.

Konservatorių pergalė

Jau po I rinkimų turo galima sakyti, kad laimėjo konservatoriai, nors abudu kandidatai sakosi esą nepartiniai ir visos kampanijos metu nuo konservatorių laikėsi atokiai. Matyt, dėl viso pikto – kas gi nežino, kad „kita Lietuva“, t. y., tie, kas gyvena ne Vilniuje ir Kaune, konservatorių nemėgsta. Bet konservatoriams tai – ne kliūtis. Pergudravę rinkėjus, jie 10 metų turėjo savo prezidentę, turės ir dar bent 5. Ingridą Šimonytę oficialiai iškėlė konservatoriai. Nuo pat rinkimų kampanijos pradžios viešoje erdvėje atvirai kalbama, nors oficialiai nepatvirtinta, kad ir Gitanas Nausėda yra konservatorių kandidatas. Kuris belaimėtų, pergalė konservatorių.

Preliminariais duomenimis, į antrąjį turą išėjo konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė, gavusi 31,13 procento paramos, ir ekonomistas Gitanas Nausėda, kurį palaikė 30,95 procento rinkėjų. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis nepateko į antrąjį turą. Jį palaikė 19,72 procento rinkėjų.

Įdomiai pasiskirstė rinkėjų balsai atskirose savivaldybėse. Net 46 savivaldybėse daugiausiai balsų gavo Gitanas Nausėda, o jo konkurentė Ingrida Šimonytė - tik 8. Ji daugiausia balsų surinko Vilniuje (daugiau kaip 46 proc.), kuriam buvo priskirti užsienio lietuvių balsai. Saulius Skvernelis ir ValdemarasTomaševskis turi po tris savivaldybes, kuriose tapo nugalėtojais. S.Skvernelis – Akmenės, Kelmės ir Širvintų rajonuose, V. Tomaševskis – Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose bei Visagino mieste.

Švenčionių rajone pirmoje vietoje G.Nausėda (29,64 proc.), antroje - S.Skvernelis (26,60 proc.), trečioje vietoje – I.Šimonytė (16,57 proc.).

Daugybinės pilietybės kol kas nebus

Kad ir kaip užsienio reikalų ministras ruošėsi laimėti referendumą dėl daugybinės pilietybės, politologų prognozės pasitvirtino – nors referendumas ir laikomas įvykusiu, daugybinės pilietybės bent jau kol kas nebus – neužteko balsų, kad tam būtų pritarta. Beje, viešoje erdvėje dažniausiai skambanti frazė dviguba pilietybė nėra teisinga, nes nėra apibrėžta, kad siūloma leisti turėti tik dvi pilietybes. Konstitucijos 12 str. pataisa atvertų galimybę turėti kelių valstybių pilietybes.

Pagal Lietuvos įstatymus, balsavimas laikomas priimtu, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė įrašytų į rinkėjų sąrašus piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Galiojančių teisės aktų pakeitimus, kurie leistų turėti, be Lietuvos pilietybės, dar kelių šalių pilietybes, palaikė tik 37,7 procento nuo viso rinkėjų skaičiaus (71,8 procento tų, kurie balsavo referendume).

Toks rodiklis yra per mažas, kad pakeitimai būtų priimtini, nors referendumas laikomas įvykusiu, nes iš viso jame dalyvavo 52,6 procento rinkėjų.

Žaidęs emigrantų artimųjų jausmais, politinis elitas, tarsi metęs iššūkį savo piliečiams (prieš ką ruošėsi laimėti?), pralaimėjo. Laimėjimas ir pralaimėjimas – apskritai ne tos sąvokos – juk referendumu atsiklausiama tautos nuomonės. Nuomonę išsiaiškino, bet jau tą patį vakarą skambėjo politinio elito „kovo šūksniai“ - ruošiasi kreiptis į Konstitucinį teismą, kad „nuleistų kartelę“...

Seimo narių skaičiaus mažinimui nepritaria

Nepavyko valdžiai ir su antruoju referendumu – dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo iki 121 (šiuo metu yra 141). Tai bent staigmena valdžiai – žmonės, pasirodo, visai nenori mažinti Seimo narių skaičiaus, nes nuo to žmonėms nebus lengviau. Atvirkščiai, jie norėtų, kad Seimas dirbtų geriau ir nedarytų pravaikštų. O juk šis referendumas buvo sumanytas kaip jaukas rinkėjams, kad daugiau žmonių ateitų vedami noro nubausti taip nemėgiamą Seimą, ir tuo pačiu sudalyvautų atvirai stumiamos daugybinės pilietybės referendume. Išėjo atvirkščiai – piliečių aktyvumas referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo buvo nepakankamas — iš viso balsavo 47,3 procento rinkėjų. „Už“ pasisakė 34,8 procento nuo viso rinkėjų skaičiaus (73,7 procento nuo balsavusiųjų referendume). Šis referendumas neįvyko.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ