Valstybės iždas skolingas savivaldybei 800 tūkst. litų, todėl savivaldybė neišmokėjusi apie 500 tūkst. Lt atlyginimų biudžetinių įstaigų darbuotojams. Trečiadienį posėdžiavusi valdančioji koalicija analizavo sunkios ekonominės padėties priežastis, teikė taupymo priemonių pasiūlymus.

Valstybės iždas tuščias?

Visoje šalyje ekonominė padėtis sudėtinga, bet valdžia kažkodėl apie tai garsiai nekalba. Šaltinių teigimu, dar tokios situacijos nebuvo, kad pagrindinės valstybės iždo sąskaitos dienos įplaukos būtų apie 30 tūkst. litų, kai turėtų būti apie 2 mln. Finansų ministerija tylomis nevykdo įsipareigojimų savivaldybėms – neperveda planuotų ir įstatymu patvirtintų lėšų iš valstybės iždo. Rajono savivaldybės administracijos direktorės Vidos Rastenienės teigimu, jeigu Švenčionių rajono savivaldybei Finansų ministerija būtų pervedusi planuotą 800 tūkst. Lt dotaciją, šiuo metu daugelio problemų nebūtų. Bent jau atlyginimai būtų visiems biudžetininkams sumokėti laiku.
Sunkią padėtį įtakoja ir „Snoras“, kuriam kreditorinis reikalavimas – apie 800 tūkst. Lt. Jeigu savivaldybė dabar galėtų disponuoti visomis šiomis lėšomis – 1,6 mln. litų, būtų atsiskaityta ir su darbuotojais, ir su „Sodra“, kuriai skola 700 tūkst. Lt, ir dar dalį skolų už komunalines paslaugas sumokėtų. Finansų skyriaus vedėja Liusė Januš informavo, kad bendra savivaldybės įsiskolinimų suma siekia 3,6 mln. Lt (daugiausia – už komunalines paslaugas).

Pinigų nėra...

Iš valstybės iždo negaunama priklausančių lėšų, o algų negaunančių žmonių pyktis liejasi savivaldybės adresu. Ko tik netenka išklausyti – ir grasinimų, ir kaltinimų, kad esą pinigus meras laiko banke, augina procentus ir juos susižeria.

„Galbūt žmonėms atrodo, kad pinigų yra, kad jie guli banke, o čia tyčia algų nemokame, - sakė administracijos direktorė Vida Rastenienė. – Pinigų tikrai nėra. Įplaukos į sąskaitą menkos – trys, penki, dešimt tūkst. litų per dieną, būna ir dienų, kai nė lito“.

Direktorė konstatavo, kad, jos kolegų teigimu, sudėtinga situacija ir kitose savivaldybėse. Mūsų rajone padėtį dar labiau apsunkina ne pagal išgales didelis skaičius įstaigų. Visko triskart daugiau, negu panašaus dydžio rajonuose, - meno mokyklų, kultūros įstaigų, gimnazijų. Direktorė V.Rastenienė pabrėžė, kad tvirtinant biudžetą jau buvo matyti, jog lėšų tokiems įsipareigojimams bus per mažai. Todėl ji kvietė visus solidariai imtis taupymo priemonių.

Biudžetas kasmet mažėja

Nuo 2008 metų biudžetas kasmet mažinamas. Tai nulėmė trumparegiška valstybės politika – viską „karpyti“: užsmaugė verslą, išvijo svetur darbo ieškoti tūkstančius žmonių. Iš ko gi mokesčius rinkti? Pagal ilgalaikes prognozes, šių metų rajono biudžetas turėjo būti 12 mln. litų didesnis (apie 70 mln. Lt), o šiandieną jis tėra tik per 58 mln. Lt. Pagrindinio rajono biudžeto įplaukų šaltinio – gyventojų pajamų mokesčio – planas taip pat kasmet buvo mažinamas. 2008 m. GPM pajamų planas buvo 17 mln. litų, šių metų - 11 mln. 664 tūkst. Lt. Iš jų savarankiškoms funkcijoms vykdyti – tik 27 mln. Lt. Ir tai – tik planiniai rodikliai. Jau metų pradžia nedžiugina – nors gyventojų pajamų mokesčio planas rajone įvykdytas, Finansų ministerijos skola rajono biudžetui, kaip buvo minėta, jau 800 tūkst. Lt.

Per ketverius metus daugėjo tik socialinių išmokų – nuo 100 tūkst. Lt per metus iki 800 tūkst. Lt (su kompensacijomis už šildymą).

Savivaldybė sutrumpino darbo laiką

Taupydama lėšas ir praėjusiais metais savivaldybės administracija trumpino darbo laiką – penktadieniais dirbo iki pietų. Šiais metais taupymas dar griežtesnis – savivaldybė kasdien dirba 1 valanda trumpiau. Per mėnesį susidaro 3 nedirbtos dienos. Atitinkamai mažėja darbuotojų atlyginimai, bet, pasak administracijos direktorės, tai dar tas laikotarpis, kai nenukenčia darbuotojų socialinės garantijos. „Įjungti visi taupymo mechanizmai, - pasakoja V.Rastenienė. – Savivaldybė susimažino 30 etatų, nepradės jokių naujų projektų, o jau pradėtus tęsti būtina, nes priešingu atveju tektų grąžinti ES fondų lėšas. Apribotos kuro išlaidos – 1 automobiliui degalams mėnesiui skiriama 40 litų. Suprantu, kad tai labai mažai, bet kitos išeities neturime. Praktiškai jokių išlaidų negalime daryti – mokame tik atlyginimus ir Sodros įmokas. Už suteiktas paslaugas su tiekėjais atsiskaitymus nukeliame net iki 2 metų laikotarpiui. Padėtis labai sunki, turime solidariai taupyti ir išgyventi“. Direktorė ragina imtis taupymo priemonių ir visų biudžetinių įstaigų vadovus.

Rajono bėda – daug įstaigų

Geresniais laikais džiaugėmės, kad kiekviename mieste turime po meno mokyklą, kultūros centrą, išplėtotas kaimo kultūros įstaigų tinklas. Taupymo politikos kilpai vis labiau besiveržiant, visi koalicijos partneriai pripažino, kad su dabartiniu nuolat mažėjančiu biudžetu ne pagal jėgas išlaikyti ankstesniame lygyje tiek kultūros ir meno įstaigų. Koalicija sugeneravo nemažai idėjų, kaip galima būtų sutaupyti lėšų su kuo mažesniais praradimais. Lenkų rinkimų akcijos atstovai Antonijus Junda ir Zbignevas Jedinskis siūlė peržiūrėti seniūnijas, pasak jų, nelogiška skirti kaimo ir miesto seniūnijas, kurios net tuose pačiuose pastatuose veikia. Daugiausia išlaidų sudaro švietimas, tad, pasak Vytauto Bulkos, nuo jo ir reikia pradėti. Jis siūlė jungti kultūros centrus ir meno mokyklas į kultūros ir meno centrus. Taip pat siūlyta reorganizuoti Papildomo ugdymo centrą, peržiūrėti biudžetinių įstaigų paslaugų įkainius, darželių lankomumą, ieškoti optimalių variantų tvarkant komunalinį ūkį ir kt.

Meras Vytautas Vigelis apibendrino pasiūlymus ir potvarkiu sudarė komisiją iš rajono savivaldybės tarybos narių, beje, pasisiūliusių savo noru, ir administracijos atstovų, kuri per mėnesį turės parengti skubų taupymo priemonių planą.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ