Mes turime 394 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5185
mod_vvisit_counterŠią savaitę:21386
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:97416
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Velykų rytą palinkėkite vieni kitiems ramybės

2012 m. balandžio 7 d., šeštadienis Nr.28 (1171)

Ruošėmės, laukėme, pagaliau sulaukėme pačios gražiausios šventės – Velykų. Ne visi žmonės į šią šventę įdeda tą patį turinį. Vieniems Velykos yra margučių, kitiems – pavasario šventė, tačiau dauguma Lietuvos žmonių Velykas švenčia kaip Kristaus pergalės prieš nuodėmę ir mirtį šventę. Šitie žmonės yra prisikėlimo vaikai: Minėdami Kristaus prisikėlimą jie puoselėja asmeninio prisikėlimo, meilės ir dieviškosios ramybės viltį. Tai naujo gyvenimo pradžia.

„Ramybė jums!“ (Lk 24,36). Šiuos žodžius Kristus ištarė savo mokiniams tuomet, kai nerimo ir baimės banga buvo pasiekusi savo aukščiausią tašką. Istorija, religija, žmogiškoji išmintis buvo užrista galingu akmeniu kapo angoje. Atrodė, kad viskas baigta. Geroji Naujiena, meilės darbai, gailestingumas – visa buvo palaidota po sunkiuoju kapo akmeniu.

Ir štai tuomet Kristus gyvas atsistojo savo mokinių viduryje ir ištarė: „Ramybė jums!“. Kristus troško išsklaidyti savo mokinių, o ir mūsų visų baimę ir nerimą. Prisikėlęs Kristus mums sako, kad mūsų baimė ir mirtis buvo Jo meilės nugalėta. Dabar iš tiesų galime pasitikėti Dievo meile ir ja remti savo gyvenimą. Baimei neturi likti vietos mūsų širdyse. Dievas myli mus ne tik gyvenančius žemėje, jis myli mus amžina meile ir nori, kad mes amžinai gyventume! Kristus turi gyvenimą, kuriam mirtis neturi jokios galios. Tai yra tikrasis GYVENIMAS; Būtent šiame gyvenime ir slypi Dievo linkima Ramybė! Kokiu būdu ji šiandien mums pasiekiama?

Kiekvienas, kuris nori turėti tikrąją ramybę, privalo susitikti su Prisikėlusiuoju Kristumi. O kad Jį šiandien sutiktume, reikia drąsos.

Tiek daug girdime kalbų apie socialinį neteisingumą, apie vargą, skurdą, apgaulę, nejautrumą ir abejingumą. Laikraščiai, televizija, radijas, partijų bei organizacijų susirinkimai aidėte aidi nuo piktų kalbų, smerkimo ir graudžių žodžių. Žodžiai, žodžiai, žodžiai! Tačiau vien kalbomis sotus ir aprengtas nebūsi. Jeigu visi, taip garsiai besipiktinantys neteisybe, paimtume atliekamą duonos riekelę, gal jau išaugtą drabužėlį, sutaupytą nuo šventinio stalo skanėstą ir nueitume pas tuos, kurie alksta, kurie dreba nuo šalčio. Ar nebūtų šilčiau ir šviesiau ne tik varguolių sielose, bet ir mūsų? Būtent ten, kur vargas ir kančia gyvena, sutiksime Kristų, kuris mums tars: „Ramybė jums!“.

Jeigu Kristus būtų tik baręs nusidėjėlius ir gražiai guodęs vargšus, šiandien jau Jis būtų užmirštas. Savo turtus – dieviškas ir žmogiškas galias Jis išdalijo dulkėtuose Palestinos keliuose: neregių atvertos akys, nebylių džiaugsmo šūksniai, numirėlių iš naujo žengiami žingsniai buvo Jo žmogiškojo ir dieviškojo gyvenimo išdalijimo rezultatas. Net savo kuklius pietus – duoną ir žuvį – Jis liepia mokiniams išdalyti išalkusiai miniai. Galiausiai Jis mums atidavė save patį.

Štai tokio Kristaus Prisikėlimą mūsų tauta ruošiasi švęsti. Su tokiu Kristumi mes einame susitikti. Tai Jis mums sako: „Ramybė jums!“.

- Ramybė jums, - kurie dorai atliekate savo pareigas.

- Ramybė jums, - kurie mokate pasilenkti prie vargingojo brolio.

- Ramybė jums, - kurie tikite, kad gyvenimas šioje žemėje tėra tik pradžia amžinojo gyvenimo, į kurį visi žengiame.

„Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdis ir teneliūdi!“ (Jn 14,27).

Brangūs Broliai ir Seserys, švęsdami Prisikėlimo šventę, priimkime Jo linkėjimą mūsų širdims. Kristaus paliktoji ramybė tesubręsta didele meile, visuotine auka, mūsų drąsa, naujo gyvenimo pradžia, Kristaus meilės, mirties ir prisikėlimo jėga!

Palinkėkime vieni kitiems ramybės!

Edmundas PAULIONIS
Švenčionėlių parapijos klebonas

 

 
Reklaminis skydelis