Mes turime 218 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1998
mod_vvisit_counterŠią savaitę:28753
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:9755
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:150279

Pasakojimai

2019 m. birželio 15 d., šeštadienis, Nr.44 (1864)

YRA TOKIA UPĖ

Kuri pasaulio upė jums mieliausia? Kurios vardą visada prisimenate, o ją pačią regite sapnuose?

Gal tai Nemunas? Merkys? Žeimena? Visai nesvarbu, koks tos upės vardas. Ir ji pati gali būti visai  mažutė, virvanti pro kupstus ir kliūvanti už kiekvieno akmenėlio.

Joje būdavo taip gera braidyti, rankomis gaudyti gružliukus – jie spurdėdavo kutendami delnus ir paleisti laimingi vėl nerdavo po akmeniu...

Kaip vadinasi ta upė? Tai - vaikystės upelis! Ir tekės jis tol, kol būsime mes.

 

AUSYS ŽOLĖJE

Kaip gerai, kad niekam nereikia šieno – pieva dabar pati gražiausia: įvairiažolė, daugiažiedė. Lyg iš lietuviškos dainos ar svajonės...

Anksti ryte pieva žvilga rasos karoliukais – gaila, kad tik keletą akimirkų, nes saulė beregint juos nupurto ir paverčia mažais de besėliais.

O šįryt pievoje pro žolynus styro ausys. Čia – vienoje vietoje, čia – jau kitoje. Kiškis? Ne... kažkas kitas. Stirniukas. Pievoje jį paliko mama, dabar jis čia atsiguls ir ilsėsis.

Gal ir gerai, kad niekas pievos nešienauja, stirniukas bus saugus.

 

KUR TAS DEBESĖLIS PRISIGLAUSTI?

Oooo – kokia vasara! Ir karštis koks, nors dar tik birželio pradžia. Sakome: to dar nematėme! Iš tikro, taip sakome kasmet...

Apypiečiu, saulei kilstelėjus arčiau dangaus vidurio, taip ir traukia pavėsin. Kur tas debesėlis, po kuriuo galima prisiglausti? Kur tie pavėsiai, alsuojantys vėsa ir gaiva?

Jie patys negimsta. Jų ieškokite po tuo ąžuolu, kurį vaikystėje sodinote, po klevu ar liepa. Arba savo pasodintame obelų sode. Juk visi tam turėjome laiko tada, kai nebuvo taip karšta...

 

Selemonas Paltanavičius