Mes turime 73 svečius online

Apsilankymų šiandien:504
Apsilankymų vakar:665
Apsilankymų šį mėn.:4467
Apsilankymų iš viso:1562123

Apie Švenčionių ligoninėje gulėjusio sūnaus šiurpią mirtį sužinojo iš televizijos

2019 m. birželio 22 d., šeštadienis, Nr.46 (1866)

Birželio 17 d. apie 22 val. iš Švenčionių rajono ligoninės pro langą iš ketvirto aukšto iškrito ir žuvo ligonis. Jo motinai apie įvykusią tragediją niekas nepranešė. Su tokiu nežmonišku elgesiu susidūrė Ignalinos rajono gyventojai.

 

Kone kas dieną iš Mielagėnų į Švenčionis lankyti sunkiai sergančio sūnaus važinėjusi senutė motina antradienį pasiliko namuose, kad bent kiek atgautų jėgas, kurias atima ir ištikusi nelaimė – sūnaus liga, ir sunkiai įveikiamos kelionės viešuoju transportu iš Mielagėnų į Švenčionis. Kadangi Ignalinoje nėra chirurgijos skyriaus, onkologine liga sirgęs 56 metų vyrui dėl komplikacijų teko  gulti į Švenčionių ligoninę.

Senutė inteligentė popietę leido bibliotekoje, kur ir aplinka tauri, ir žmonės ją palaikė. Širdis nė nenujautė, kad sūnaus jau nebėra, ir dar tokiomis šiurpiomis aplinkybėmis. Nepakeliamas kančias nutraukė iššokęs pro langą iš 4 aukšto. Juodą žinią atnešė į biblioteką atskubėjusi viena kaimo gyventoja. Ji apie 16 val. žiūrėjo žinias ir pamatė bėgančioje eilutėje, kad Švenčionių rajono ligoninėje pro langą iškrito ir žuvo 56 metų vyras. Nerimo apimta moteris atskubėjo į biblioteką – labai jau viskas sutapo.

Žuvusiojo motiną sukrėtusi žinia buvo tik košmaro pradžia. Ji paskambino į ligoninę. Medikai patvirtino, kad žuvo jos sūnus ir jau išvežtas į Vilnių, į morgą. Nuo sūnaus žūties praėjo beveik para, o motinai niekas nesiteikė pranešti! „Žuvusiojo spėriai atsikratė – išvežė kaip kokį benamį, nepranešę artimiesiems, negavę jų sutikimo, gerai kad dar nepalaidojo kaip neatpažinto“, - piktinosi artima šeimos draugė.

Kadangi telefonu medikė nieko aiškaus nepasakė, dar apšaukė, ko čia jai moralizuoja, ji čia ne prie ko (klasikinė frazė!), buvo ne jos pamaina, žuvusiojo motina ir dar dvi moterys sėdo į automobilį ir nuvažiavo į Švenčionių ligoninę. Deja, ir vietoje į jų klausimus niekas nesiteikė atsakyti. Moterys norėjo sužinoti, kodėl niekas tiek laiko nepranešė motinai apie sūnaus žūtį, kas nusprendė nepranešęs artimiesiems išvežti žuvusiojo palaikus į Vilnių ir vėl gi nepranešė, kur ieškoti, kas konkrečiai vežė palaikus ir kokią turėjo teisę. Sutikit, istorija darosi panaši į lavono pagrobimą. Kas būtų buvę, jeigu kaimynė nepažiūrėjusi žinių ar nepastebėjusi informacijos bėgančioje eilutėje apie ligonio žūtį? Kiek dar laiko būtų vargšės senutės sūnaus palaikai gulėję kažkur morge? Kas gali paneigti, kad jį galėjo palaidoti kaip neatpažintą asmenį (tokius laidoja valstybės lėšomis, o savivaldybė dėl šių paslaugų sudariusi sutartį su tarybos narės J.Deveikienės laidojimo paslaugų įmone). Tuo tarpu, nors čia minima mama, žuvęs asmuo turi šeimą. Vilniuje gyvenantis sūnus tuoj pat puolė ieškoti tėvo palaikų morge, bet kol jį beveik po paros nuo žūties pasiekė žinia, jau buvo pasibaigęs morgo darbo laikas...

Į Švenčionių ligoninę atvykusias mielagėniškes pasitiko tik žuvusiojo daiktų ryšulėlis ir daugiau negu keisti medikų atsakymai. Kodėl niekas tiek laiko nepranešė apie žmogaus mirtį ir panašu, kad net nesiruošė, moterys išgirdo stulbinamą atsakymą. Pranešti turėjo budėjęs rezidentas, kodėl jis to nepadarė, niekas nežino. Rezidento pavardė, sako, „labai sunki, tai jos niekas neprisimena“. Kas išvežė velionio palaikus į Vilnių, artimiesiems niekas taip ir neatsakė.

Redakcija bandė padėti žmonėms, bet ir mums ne ką geriau sekėsi. Ligoninės direktorius Antanas Lašinskas į skambutį atsiliepė, bet nieko konkretaus taip ir nepasakė. Pasak jo, apie ligonio mirtį artimiesiems turi pranešti mirtį konstatavęs gydytojas. Mirtį konstatavo tasai rezidentas, anot kolegų, „sunkia pavarde“, bet direktorius negalėjo atsakyti, ar rezidentui bent pakanka patirties priimti tokį verdiktą. Pasak direktoriaus, žuvusiojo kūną į Vilnių išvežė policija, jų ir reikia teirautis, ligoninė čia ne prie ko (vėl ta pati frazė). Bet iš patirties daug kas žino, kad policija lavonų nevežioja. Tada direktorius patikslino, kad policija iškvietė „kažkokią“ firmą, su kuria turi sutartį. Tais laikais, kai Švenčionėliuose dar konfliktavo du laidojimo paslaugų teikėjai – tarybos narė J.Deveikienė ir Š.Stasiulevičius, ne kartą teko girdėti, neva tik politikė turi teisę vežti lavonus ekspertizei, nes „ją pasirinko policija“. Niekas kol kas neatsakė, ar šįkart žmonėms buvo primesta politikės firmos paslauga, ar kieno kito, bet žuvusiojo šeima tikrai nieko nesamdė.

Bažnyčios varpai jau paskambino už mirusiojo sielą, jis ilsisi ramybėje. Tik artimiesiems ramybės neduoda neatsakyti kausimai. Po laidotuvių galimai ir medikai dar sulauks klausimų. Na, o mes tikimės sulaukti atsakymo iš policijos, ar ji tikrai ėmėsi palaikų pervežimo ir be artimųjų žinios. Ligoninės direktorius sakė, kad visi klausimai – policijai.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ