Mes turime 219 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5394
mod_vvisit_counterŠią savaitę:31375
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:130628
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:159579

Kunigas Raimundas Macidulskas atsisveikino su Švenčionėlių parapija

2019 m. liepos 3 d., trečiadienis, Nr.48 (1868)

Švenčionėlių Šv. Edvardo parapija – viena iš tų, kuriose kunigai, einantys klebono ar vikaro pareigas, ilgai neišbūna. Išimtis tik šviesaus atminimo kunigas Kazimieras Gailius, bet ir tas buvo ne kartą skundžiamas...

Sekmadienį, birželio 30 d., su parapija atsisveikino klebonas Raimundas Macidulskas, šioje parapijoje išbuvęs 5 metus. Kartais sunku suprasti žmones, rašančius skundus ant kunigų, vis kažkas neįtinka, nors ir šv. Mišios aukojamos, tiesa, buvo tokių, kuriems kunigo Raimundo aukojamos mišios buvo per trumpos, o ir kitas funkcijas klebonas atlieka, bet rašomi skundai į kuriją, nors tokiems amžinai nepatenkintiems ir apaštalai neįtiktų...

Bet grįžkime prie kunigo Raimundo Macidulsko atsisveikinimo. Po šv. Mišių prasidėjo sveikinimo ceremonija. Padėkos žodį tarė rajono valdžia, bendruomenės, mokyklų, kultūros įstaigų atstovai. Žodžiu, visi apgailestavo, kad kunigas Raimundas iškeliamas į kitą parapiją, ir linkėjo jam sėkmės tolimesniame tarnystės Dievui kelyje. Beje, atsisveikinimo šv. Mišias kunigas Raimundas Macidulskas aukojo užsidėjęs gražų šimtametį arnotą. Tai buvo pagarbos ir padėkos ženklas tiems parapijiečiams, kurie neieškojo priekabių, o ėjo į bažnyčią ir meldėsi. Tokių didžioji dauguma buvo ir bus, bet, kaip sakoma, deguto šaukštas medaus statinę sugadina, taip ir čia – vienas kitas bildukas drumsčia parapijos ramybę. Tokiems vertėtų prisiminti Kristaus žodžius: „Kas be nuodėmės, tegus meta į mane akmenį“.

Kadangi kunigui Raimundui nesvetimas humoro jausmas, tai ir atsisveikinimo žodžiuose to sveiko humoro buvo. Dėkodami parapijiečių vardu, bažnyčios komiteto atstovai Rimas Gudelis ir Kazimieras Petkūnas sakė, kad išlydime kunigą Raimundą su šimtmečio kruša ir išverstais ąžuolais. Pamokslo metu kunigas Raimundas kalbėjo apie žmogų supančius pasaulius, ir blogai, kai prie dviejų pagrindinių – materialaus ir dvasinio – dar atsiranda trečias – žmogaus susigalvotas pasaulis. Tas susigalvotas pasaulis žmogui sukuria daugiausia bėdų...

Pabaigoje norėčiau pacituoti keletą kunigo Raimundo minčių, pasakytų atsisveikinimo su parapijiečiais metu, sekmadienį, birželio 30 d.

- Prieš 5 metus aš taip pat šioje vietoje stovėjau prieš jus, ir manęs klausėte, ar aš lenkas ar lietuvis. Aš tada atsakiau, kad nei lenkas, nei lietuvis, aš – klebonas. Manau, šita misija man pavyko. Bažnyčia – tai ne pastatas, ne plytos. Bažnyčia – tai žmonės, ir tai, kad dabar į bažnyčią ateina daugiau žmonių, yra gerai, nes bažnyčia – tai jūs. Visada prisiminsiu jus ir palaikysiu jus savo malda. Pagal kunigo, klebono etiką, artimiausius keletą metų šitoj bažnyčioj neturėčiau pasirodyti, bet priimu jūsų asmeninius pakvietimus. Džiaugiuosi, kad ne visiems patikau, nes jei visiems imi patikti, esi suvaikėjęs. Džiaugiuosi, kad turėjau priešų, džiaugiuosi, kad jų ir šiandien turiu... Ačiū jums visiems, - baigdamas savo atsisveikinimo kalbą sakė kunigas Raimundas Macidulskas, vieniems įtikęs, kitiems ne, bet Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijiečiai, linkėję kunigui Raimundui didžiausios Dievo dovanos, prisimins jį kaip atvirą, nuoširdų kunigą, per savo tarnystės Švenčionėlių parapijoje metus į amžinybę palydėjusį pusšešto šimto parapijiečių, kur kas mažiau sutuokusį porų, pakrikštijusį vaikų...

Toks gyvenimas. Kunigas – kaip kariškis, eina ten, kur paskiriamas.

Šią savaitę Švenčionėlių parapijoje savo tarnystę pradeda klebonas Valdas Girdžiušas.

Algis JAKŠTAS