Mes turime 148 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1109
mod_vvisit_counterŠią savaitę:1109
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:34374

Nedeginkim pernykštės žolės!

2012 m. balandžio 18 d.,trečiadienis Nr.30 (1173)

Šiltėjant pavasario orams, šalyje prasidėjo pernykštės žolės gaisrai. Pernai šalies ugniagesiai beveik 4450 kartu vyko gesinti gaisrų atvirose teritorijose, arba 36 proc. visų gaisrų. Už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai. Degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai. Be to, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonės. Aitrūs dūmai prisvaigina, žmogus praranda sąmonę ir nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega.

Švenčionių rajono teritorijoje nuo 2002 metų kilo beveik 1600 gaisrų, daugiau kaip 50 procentų iš jų - sausos žolės deginimai. Norime dar kartą paprašyti rajono gyventojų, nedeginti sausos žolės. Pastebėję tokius gaisrus, nepraeikite abejingai pro šalį, pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus. Juk išvykę gesinti degančių pievų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į rimtesnius gaisrus ar kitas nelaimes. Ką jau bekalbėti apie didžiules išlaidas, kurios susidaro, kai per dieną tenka vykti gesinti dešimtis tokių gaisrų. Vienos gaisrinės mašinos išvažiavimas į gaisrą vidutiniškai mokesčių mokėtojams vien tik degalams kainuoja apie šimtą litų. O jeigu dega didelis plotas, gaisras gesinamas ilgesnį laiką, jo likvidavimui pasitelkiama daugiau pajėgų.

Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis ar užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų toliau ir nepadarytų didesnių nuostolių. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius.

Kaimo vietovėse tvarkantis savo ūkiuose ir deginant augalinės kilmės atliekas privalu laikytis priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų.

Šiukšlės ir augalinės kilmės atliekas (nupjautą sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus) leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų ir statinių. Palikti be priežiūros deginamas šiukšles ir besikūrenančius laužus draudžiama.

Smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu ar smėliu.

Draudžiama šiukšles ir augalinės kilmės atliekas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ir arčiau kaip 100 m nuo jų, tai pat deginti nenupjautą žolę, nendres, javus, ražienas ir kitas žemės ūkio kultūras.

Griežtai draudžiama deginti šiukšles ir augalinės kilmės atliekas rajonų miestų ir miestelių teritorijoje.

 

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato administracines baudos už priešgaisrinės ir aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą:

831 straipsnis. Aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas.

Užtraukia bauda piliečiams nuo 100 iki 800 litų ir pareigūnams – nuo 200 iki 1000 litų.

Ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą piliečiams nuo 200 iki 1000 litų, pareigūnams _ nuo 400 iki 1200 litų.

Žemės savininkų, naudotojų ir valdytojų nesiėmimas priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje žolės, ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, - užtraukia baudą nuo 100 iki 600 litų.

832 straipsnis. Durpynų ir durpingų pievų deginimas.

Užtraukia bauda nuo 300 iki 800 litų.

Nepranešimas priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai apie degančius durpynus užtraukią baudą nuo 200 litų iki 400 litų.

192 straipsnis. Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas.

Užtraukia bauda nuo 25 iki 2000 litų.

Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų.

Ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.

Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai plačiai taiko žolės degintojams administracinio poveikio priemonės. Tik per paskutinius penkis metus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai skyrė daugiau kaip 100 administracinių nuobaudų rajono gyventojams, pažeidusiems priešgaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus atviroms teritorijoms.
Šiemet Žolės degintojams bus taikomos maksimalios piniginės baudos.

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos
Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informacija