Žvaigždės spindės vis ryškiau

Vasarai skubant į pabaigą, rugpjūčio tamsėjančiame danguje žiebsis vis daugiau žvaigždžių. Vakarais aukštai virš galvos pakilusiame Lyros žvaigždyne žiba ryškioji Vega, o virš vakarų horizonto ryškiai žėri Arktūras – šviesiausia Jaučiaganio žvaigždė. Šiaurėje visai neaukštai žaižaruos Vežėjo žvaigždynas su ryškiąja Kapelos žvaigžde. Pietryčiuose aukštai iškilusiame Erelio žvaigždyne išsiskirs Altayras, lengvai atpažįstamas iš dviejų ne tokių ryškių abipus jo spindinčių žvaigždžių – Alšaino (žemiau) ir Tarazedo (aukščiau). Nuo Erelio kairiau ir aukščiau iškilusiame Gulbės žvaigždyne spindi Denebas. Išryškės ir šviesaus vasaros dangaus stelbtas Paukščių takas, jau besidriekiantis šiaurės-pietų kryptimi. Ir tai reiškia, kad vasaros pabaiga jau čia pat ir netrukus po šio dangaus kelio žvaigždėmis nusidrieks į Dausas išskrendančių paukščių voros.

Vakarais išsiskirs Jupiteris ir Saturnas, o prieš auštant išnirs ir Merkurijus

Rugpjūčio vakarais tarp planetų ir toliau dėmesio centre išliks ryškumu nepralenkiamas Jupiteris, kuris švytės neaukštai palei pietų-pietvakarių horizontą Gyvatnešio žvaigždyne. Kairiau nuo jo, virš pietų horizonto kylančiame Šaulio žvaigždyne, išsiskirs ne toks ryškus Saturnas. Rugpjūčio 10 d. prie Jupiterio iš dešinės prisigretinęs priešpilnis Mėnulis, rugpjūčio 12-13 d. jau prasilenks su Saturnu.

Merkurijų nuo rugpjūčio 9 d. iki kokios 20 d. prieš pat švintant galima bus trumpam susirasti labai žemai iš už rytų horizonto tekančiame Vėžio žvaigždyne. Rugpjūčio 9 d. jo ieškoti reiktų apie 4 val. 30 min., ten, kur yra atvira, neužstota rytų padangė, o rugpjūčio 20 d. apie 5 val. ryto, vos kairiau nuo ryškiausias Dvynių žvaigždes – Kastorą ir Poluksą – jungiančios į horizontą nukreiptos linijos.

Marsas ir Venera rugpjūtyje slypės Saulės spinduliuose.

Žvaigždėtą dangų papuoš Perseidų meteorų žybsniai

Kaip ir kasmet rugpjūčio dangų papuoš Perseidų meteorų strėlės. Perseidai „krentančiomis žvaigždėmis“ žarstytis jau pradėję liepos 13 d., tai darys iki rugpjūčio 26 d. Šio meteorų srauto sukėlėja yra Svifto-Tutlio kometa, kosminėje erdvėje paskleidusi dulkių juostą. Mūsų planeta, skriedama apie Saulę, kasmet praskrieja per šią dulkių juostą, ir dulkelės, papuolusios į Žemės atmosferą, ryškiai sužiba įsidegdamos nuo trinties. Tuomet ir matome meteorų blyksnius.

Šis rugpjūtis nebus itin palankus Perseidų stebėjimams, nes nakties dangų blukins priešpilnio Mėnulio šviesa. Daugiausia meteorų laukiama pažyrant naktį iš rugpjūčio 12-osios į 13-ąją. Daugiau jų galima matyti paryčiais, kuomet mūsų planeta besisukdama mus atgręžia tiesiai į priešpriešiais atskriejantį kometos dulkių srautą. Daugiausia meteorų gali pažirti rugpjūčio 12-13-tos naktimis. Perseidai yra ryškūs, greiti ir dažnai įspūdingas garų juostas paliekantys meteorai. Jei nestelbtų Mėnulio šviesa, galima būtų tikėtis sulaukti maždaug 60 meteorų per valandą, tačiau mėnesiena šį skaičių gerokai sumažins. Tad palankiausias laikas stebėti naktį iš rugpjūčio 12-os į 13-tą nuo 2 val. 30 min., kai Mėnulis bus jau nusileidęs.

Jonas VAIŠKŪNAS