Mes turime 410 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3764
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19965
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95995
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Spektaklis apie respubliką gimsta Grybų dvare

2019 m. rugsėjo 4 d., trečiadienis, Nr.64 (1884)

Praeitą savaitę paskambino Grybų dvarvietės šeimininkas Tomas Jonušas ir pakvietė apsilankyti ir pabendrauti su įdomų spektaklį kuriančia kūrybine grupe. Nuvažiavęs pirmiausia baltu pavydu supavydėjau šeimininkei Gražinai, ką tik sugrįžusiai iš miško su pilna pintine grybų. Vėliau susėdę medžių paunksmėje ant visai neprastų baldų su režisieriumi Lukasz Twarkowski, dramaturgu Marcin Cecho ir režisieriaus asistente Egle Švedkauskaite, kuri, beje, ir vertėjavo, kalbėjomės apie spektaklio, kurio kodinis pavadinimas kol kas galėtų būti „Respublika“, idėją ir kūrybos procesą, kuris ir prasideda buvusio Grybų dvaro erdvėse.

Atsakydamas į mano klausimą, kaip kilo spektaklio idėja, dramaturgas Marcin Cecho kalbėjo:

- Prieš pusę metų iš Lietuvos dramos teatro direktoriaus Martyno Budraičio išgirdau istoriją apie 18 amžiuje netoli Vilniaus gyvavusią Pavlovo Respubliką. Pradėjome domėtis, ir ši istorija mus sužavėjo. Niekada nebuvome girdėję apie šį įvykį, ir pradėjome galvoti, ar šiandieninėje Europoje galima būtų padaryti kažką panašaus. Kažkokioj nedidelėj erdvėj organizuoti gyvenimą taip, kad žmonės būtų labiau susiję su ta vieta, kurioje gyvena, kad pasikeistų pati darbo sąvoka, nes tai, ką žmogus daro nedidelėje bendruomenėje, daro daugiau dėl bendruomenės gerovės, bet tai nėra įprastinis, kasdieninis darbas. Ir tada Lukaszas ir mūsų prodiuseris Vidas Buzinavičius pradėjo galvoti ir ieškoti galimybių, kaip įgyvendinti Respublikos idėją, ir todėl mes esam čia.

- Aš norėčiau pasakyti tik vieną dalyką, - įsijungia į mūsų pokalbį režisierius Lukaszas Twarkowskis. – Mums tai labai svarbus faktas, kad Pavlovo Respublika egzistavo 18 amžiuje, nes šis amžius buvo vienas svarbiausių lūžių žmonijos istorijoje. Kai kardinaliai pasikeitė santykiai tarp žmonių, ir Bžostovskis padarė įdomų eksperimentą, padarydamas valstiečius laisvus, atleisdamas juos nuo baudžiavos. Iš esmės tai buvo modelis bendruomenės, kurį mes norime atkartoti. Dabar gyvename 21 amžiuje ir jaučiame, kad stovime prieš dar vieną rimtą pokytį, mes čia darome eksperimentą. Surinkome grupę žmonių ir įsivaizduojame, kad jie turi tik bazines pajamas. Tai reiškia, kad jie neprivalo dirbti dėl tų pinigų, o gali susikoncentruoti į tai, ką iš tiktųjų nori daryti.

- Ar tai ne idealistinis kurto komunizmo utopinis modelis?

- Ne, tai ne komunizmo modelis, o iš esmės gali būti realus scenarijus, nes padaryta daug tyrimų ir įrodyta, kad bazines pajamas nėra taip sunku pasiekti, ir kad tas bazinių pajamų užtikrinimas leistų visuomenei daryti tai, ką jie nori daryti. Iš esmės ta idėja galbūt keistai ir neįtikėtinai skamba, kaip ir tiems valstiečiams 18 amžiuje, kai jie net negalėjo įsivaizduoti, kad bus atleisti nuo baudžiavos. Mes nesiūlom jokios utopinės idėjos, be to, jau yra bandyta tą padaryti Kanadoje viename mieste. Ir tas projektas pavyko, - apie spektaklio idėją kalba režisierius Lukaszas ir atsisveikinęs išeina, nes ir jam tenka kartu su kitais padirbėti ruošiant vakarienę. O mūsų pokalbis tęsiasi toliau su dramaturgu Marcin Cecho ir režisieriaus asistente Egle Švedkauskaite.

- Ar įmanomas šiuolaikiniame pasaulyje, kad ir ES, tokios respublikos egzistavimas?

- Žmonės turi pabandyti. Mes čia turime laiko pasiruošimui, scenarijaus skaitymui ir korekcijai. Bet kurioje šalyje gali egzistuoti laisvas ekonomiškas elementas, kad ir ES. Mes ieškome kažkokio bendruomenės modelio, bet tai ir ne hipių komuna, bet kas būtų susieta su dabartiniu gyvenimo tempu ir technologijomis. Mums tai yra reivas. Reivas tai yra spontaniškai vykstantis veiksmas. Ir tai nėra planuotas vyksmas. Žmonės ateina dėl dviejų dalykų – pabūti individualiai ir pabūti su grupe. Tai labai svarbu, kai individualumas ir grupė susijungia tokiame dalyke kaip reivas. Kai mes čia atvažiavome, nebuvo kažkokio didelio plano, mes turėjome žmones ir technologines pagalbines priemones. Maždaug 20 žmonių susėdome aplink stalą ir pasakėme, kad mes neprivalome nieko daryti, mes laisvi daryti ką norim. Mes stengiamės neturėti tradicinės teatro struktūros, kur yra režisierius, dramaturgas, kur visi gali ką nors pasiūlyti ir pažiūrėti, ar mes galim kartu gyventi. Iki šiandien mes labai laimingi.

- Ar turi idėjų gimimui įtakos darbas gamtoje?

- Žinoma. Bet mes esam keliaujanti grupė. Dabar esam čia. Po to bus kitos vietos. Mes neprisirišam prie vietos. Dabar esame čia.

- Kada žiūrovai pamatys spektaklį?

- Planuojam, kad tai įvyks birželį. Tad procesui laiko yra, - atsisveikindami sako mano pašnekovai, o aš dar ilgokai stebiu neskubų vyksmą, kai palengva ruošiama erdvė būsimai repeticijai.

Pabaigoje skaitytojams norėčiau priminti, kas gi buvo ta Pavlovo (Paulavos) Respublika. Prieš trejetą metų lankiausi toje vietoje, vaikščiojau po buvusių dvaro pastatų griuvėsius. Tai, kas gi buvo ta unikali Pavlovo Respublika.

Paulavos Respublika (arba Pavlovo Respublika) buvo nedidelė valstiečių savivaldos bendruomenė palei Merkį, dabartiniame Merkinės kaime Šalčininkų rajone su aplinkinėmis žemėmis.

Gyvavo nuo 1769 iki 1795 metų, kuomet ją savo dvare įkūrė Povilas Ksaveras Bžostovskis. Ją sudarė Merkinės dvaras (34 valstiečių ūkiai), sujungtas su Turgelių palivarku (iš viso 78 valakai, apie 1640 ha). Valdė Prezidentas (pats dvaro savininkas) ir Valstiečių Seimas. Povilas Bžostovskis pamažu likvidavo dvaro arimus ir lažą, atodirbio rentą pakeitė (galutinai nuo 1786 metų) pinigine. Valstiečiams leido laisvai tvarkyti savo turtą, iš dalies ir žemę, verstis prekyba ir amatais (kad jie galėtų mokėti činšą), suteikė asmens laisvę. Įsteigė mokyklą, stengėsi valstiečiams versti knygas. Dvaro pajamos iki 1784 metais padidėjo daugiau kaip du kartus. Valstybę vėliau pripažino Stanislovas Augustas Poniatovskis, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Paulavos Respublikos pinigai tais laikais buvo retas ir brangus kolekcinis objektas Europos kolekcionieriams.

Respublika žlugo, kai jos įkūrėjas, suprasdamas, kad Rusija valdas greitai užims (per Lenkijos-Lietuvos padalijimus), pasitraukė į Saksoniją ir išmainė Paulavos Respubliką į dvarą tenai. Naujas vadovas vis dėlto nebandė tęsti Respublikos veiklos, vėl grąžino lažą ir nusavino žemę, o vėliau valdas išties okupavo Rusija. Paulavos Respublika buvo viena radikaliausių XVIII a. 2-osios pusės valstiečių reformų Abiejų Tautų Respublikoje.

Algis JAKŠTAS

 

 
Reklaminis skydelis