Mes turime 190 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1783
mod_vvisit_counterŠią savaitę:6127
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:47894

Ruduo nuraškė vasarą...

2019 m. rugsėjo 7 d., šeštadienis, Nr.65 (1885)

Tokio pavadinimo tradiciniai literatų klubo „Versmė“ poezijos skaitymai vyko rugsėjo 4 d. Švenčionių miesto parke. Trejus metus veikiančiam klubui vadovauja Švenčionių viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo specialistė Alytė Čečiurkienė. Tradiciniai poezijos skaitymai rengiami kelis kartus per metus: kai šilta – Švenčionių miesto parke, kai vėsiau – bibliotekos skaitykloje. Literatų klubo „Versmė“ nariai – labai kūrybingi. Dauguma iš jų rašo eiles, esė, domisi istorija ar žymių žmonių biografijomis, ypač – poezija. Pro jų akis neprasprūsta nei naujausia knyga, nei koncertas, įdomus renginys ar susitikimas. O kai žmogus kūrybingas, tai ir ta mūza aplanko pačiose netikėčiausiose vietose. Pavyzdžiui, Stasė Tumalavičiūtė kartą prisipažino: „Ėjau į „Norfą“ ir parašiau eilėraštį“. Nieko nuostabaus, „Norfa“ Švenčionyse prie išvažiavimo į Ignaliną, taigi jei gyveni prie išvažiavimo į Vilnių, tai eidamas tokį kelią ne tik eilėraštį – ilgiausią poemą gali parašyti... Žinodama šią istoriją, literatus kuruojanti Alytė prieš renginį labai taikliai pajuokavo: „Ponia Stasele, ar eisite į „Norfą“?! Nežinia, kur šįkart gaudė S.Tumalavičiūtė savąją mūzą, bet parašė puikų eilėraštį, kuriame sklandžiai įpintas ir Baltijos kelio trisdešimtmetis, ir kitos aktualijos, ir paprasti kasdieniai, bet kiekvienam žmogui svarbūs dalykai. Parke susirinkę klausytojai jį palydėjo pritariamais balsais ir plojimais.

Bronius Lazaraitis pasirinko prieš 200 m. vokiečių poeto Frydricho Šilerio parašytą poemą apie idealus ir norėjo, kad klausytojai susimąstytų ir palygintų, kokie idealai išliko, o kokie pranyko.

Jadvyga Kairienė rankose laikė neseniai išleistą kunigo Napoleono Norkūno knygą „Myliu, mylėjau ir mylėsiu“, kurią spaudai parengė muziejininkė Viktorija Lapėnienė. J.Kairienė paskaitė keletą jautrių kūrinėlių iš šios knygos.

Laimutė Radžiūnienė sakė poezijos skaitymams dažniausiai besirenkanti mūsų rajono kūrėjų eiles. Šįkart jos akiratyje Jono Strielkūno eilės, kuris kilęs iš Vabalninko krašto, kaip ir ji. Taip pat supažindino klausytojus ir su savo kūryba.

Kadangi skaitymų tema „Ruduo nuraškė vasarą“, Juozas Juodagalvis rinkosi šią tematiką atspindinčią poeziją – juk apie rudenį, jo grožį, spalvas rašė ir didieji poetai Aleksandras Puškinas, Maironis, ir mūsų rajono kūrėjai Algis Jakštas ir Algimantas Cimbolaitis. Visur rudens spalvos, lyrika ir tam tikra nostalgija. Skaitydamas eilėraštį „Bobų vasara“ J.Juodagalvis pasitelkė kiek kitokį ir šio reiškinio aiškinimą, mat, pasak jo, žemaitiškai „bobais“ vadinami vorai, o vienas iš bobų vasaros požymių, kai voratinkliai draikosi be vėjo...

Įvairiapusiška kūrėja, gerai išmananti žolynus, prieskonius, kvapus Silvija Statkutė yra išleidusi jau ne vieną savo poezijos knygą, tad ir skaitymams ji rinkosi įvairių savo gyvenimo periodų kūrybą. Daug kam didelį įspūdį paliko jos eilėraštis apie moterį, kuri raginama griūti veidu į purvą, nebijoti būti negražia, nemiela ir panašiai. Autorė šią savo poziciją paaiškino labai suprantamai: „Esam per daug užsikabinę už pozityvumo ir nematom kitos, t.y. ne tokios gražios, savo asmenybės pusės. O galiausiai tas noras būti tobula, niekada nepavargstančia, jauna, gražia atveda prie antidepresantų“.

Onutė Pošiūnienė skaitė Maironį, kurio švelniai ir ritmingai banguojanti lyrika puikiai tinka įvairiausiomis progomis.

Audra Trusova šiuose poezijos skaitymuose rudens spalvų ieškojo Algio Jakšto ir Broniaus Mackevičiaus eilėse bei prieš 20 metų Vygando Račkaičio parašytoje esė apie rudenį.

Taigi ruduo nuraškė vasarą, bet nereikia dėl to liūdėti. Juk visko reikia. Neliūdėjo ir tradicinių poezijos skaitymų dalyviai, dar susirinkę Švenčionių viešosios bibliotekos skaitykloje prie kavos ir arbatos puodelio. Vasara šiemet džiugino saule, šiluma, spalvingų žiedų gausa, o ir rudens dovanotos jurginų spalvos, papuošusios poezijos šventę, nė kiek ne mažiau žavi. Kvepia namai uogienėmis, garuoja šviežios bulvės, nepakartojamus kvapus skleidžia džiūstantys baravykai, ilgėjantys vakarai vis daugiau laiko palieka knygai. Švenčioniškiai taip pat džiaugėsi ir prisirinktais grybais, ir puikiu sodų bei daržų derliumi, ypač leidžiantys vasaras kaimo sodybose ar soduose. Kalbėjo ir apie naujausias knygas ar naujai atrastus kūrėjus bei planavo dar vėsesnio laikotarpio poezijos skaitymus, kurie kaskart atneša su niekuo kitu nepalyginamą skaitymo ir klausymo malonumą.

Irena POŽĖLIENĖ