Priklausomybė nuo televizoriaus

Labai dažnai namuose kyla konfliktų tarp tėvų ir vaikų dėl to, kiek laiko vaikai gali praleisti prie televizoriaus. Tėvams susirūpinimą kelia žalingas televizijos poveikis ir pasyvus vaiko laisvalaikio leidimas. Žiūrėdami savo mėgstamas laidas, vaikai dažnai nueina vėliau miegoti ar pamiršta paruošti pamokas, todėl tėvai stengiasi reguliuoti vaikų sėdėjimo prie televizoriaus laiką. Tačiau dažnai problema yra ta, kad patys tėvai kiekvieną vakarą po kelias valandas žiūri televiziją ir tokiu būdu formuoja natūralų vaiko norą elgtis analogiškai. Daugelio šeimų namuose televizorius įjungtas beveik visą vakarą, nesvarbu, ar kas nors jį tuo metu žiūri. Žmonės net vakarieniaudami sėdi prie televizoriaus ir nebendrauja. Konfliktai šeimose labai dažnai kyla ne dėl to, kad vaikas per daug žiūri televizorių, bet dėl to, kad trukdo tėvams žiūrėti jų mėgstamas laidas. Taigi akivaizdu, kad pirmiausia tėvai turėtų keisti savo televizijos žiūrėjimo įpročius, o tik paskui reguliuoti vaikų žiūrėjimo laiką.

Klausimai, padėsiantys jums atsakyti, ar esate priklausomi nuo televizoriaus:

- ar žiūrite televizorių visuomet, kai turite laisvo laiko, kai valgote, skaitote ar bendraujate su kitais žmonėmis?

- ar žiūrite televizorių net tada, kai rodoma laida ar kino filmas jums nepatinka?

- ar paliekate įjungtą televizorių netgi tuomet, kai jo nežiūrite?

- ar televizijos žiūrėjimas veikia kaip raminamieji; ar dažnai žiūrite televizorių todėl, kad užmigtumėte?

- ar jums sunku nustoti žiūrėti televizorių, dažnai ant savęs pykstate, kad žiūrite per daug?

- ar, kai nežiūrite televizoriaus, jaučiatės nelaimingas?

Jeigu bent į du klausimus atsakėte „taip“, esate priklausomi nuo televizoriaus, o tokiu savo elgesiu rodote savo vaikui, kad televizorius – nepakeičiama kasdienio gyvenimo dalis.

Jeigu patys nesate priklausomi nuo televizoriaus, tuomet vertėtų susimąstyti, kokias taisykles nustatote savo vaikams. Ar žinote, kiek laiko jūsų vaikai praleidžia prie televizoriaus? Ar žinote, kokias laidas ar kino filmus jie žiūri?

Televizijos sukeliamos problemos:

- Pasyvus laisvalaikio leidimo būdas. Vaikas, užuot žaidęs kieme su bendraamžiais, sėdi ant sofos ir spokso į televizorių. Nuo tokio pasyvaus laiko leidimo susilpnėja jo raumenys, imuninė sistema ir bendravimo įgūdžiai.

- Padidėjusi agresija. Kuo dažniau per televiziją vaikas mato smurtą ir agresiją, tuo labiau didėja jo tolerancija šiam elgesiui, o vėliau toks elgesys gali tapti norma. Nustatyta, kad po kelias valandas per dieną prie televizoriaus praleidžiantys vaikai pamato vidutiniškai po 3 žmogžudystes kasdien. Į teisėsaugos akiratį papuolę vaikai dažniausiai prisipažįsta, kad tai, ką padarė, sugalvojo ne patys, o pamatė per televiziją.

- Antsvoris. Mokslininkai teigia, kad žiūrint televizorių sulėtėja medžiagų apykaita ir organizmas sudegina mažiau kalorijų, nei tiesiog sėdint ir nieko neveikiant. Tyrimais įrodyta, kad žmonės, praleidžiantys prie televizoriaus po 3 ar daugiau valandų per dieną, yra labiau nutukę už tuos, kurie televizorių žiūri mažiau kaip 1 valandą kasdien.

- Valgymo sutrikimai: anoreksija ir bulimija. Televizija formuoja mūsų sąmonėje moterų ir vyrų įvaizdžius, kurie dramatiškai skiriasi nuo to, kaip atrodo didžioji visuomenės dalis. Pradėję lyginti savo gyvenimo kokybę ir išvaizdą su kino filmų herojais, galime pulti į neviltį dėl savo netobulumo. Nustatyta, kad per televiziją rodomos aktorės yra lieknesnės nei 95% visų moterų.

- Perdėto vartojimo skatinimas. Reklamos dažnai sukuria žmonėms iliuzijas, kad, pirkdami tam tikras prekes, jie nusipirks ir reklamose vaizduojamą gyvenimą.

Kodėl vaikus taip traukia televizorius?

Augdamas vaikas nuolat tyrinėja jį supantį pasaulį. Mažas vaikas dar nesugeba atsirinkti tinkamos informacijos, todėl jis sugeria viską, kas patraukia jo dėmesį. Televizorius dažnai tampa vaiko dėmesio objektu, kadangi jis vienintelis visada prieinamas, visada rodo ką nors naujo ir įdomaus, o jį žiūrėti nereikia jokių pastangų. Žaidimai ir kita aktyvi veikla vaikui greitai atsibosta, ypač jeigu jis turi žaisti vienas.

Televizoriaus žiūrėjimas savotiškai atpalaiduoja ir net hipnotizuoja žmogų, kadangi jo smegenų veiklos aktyvumas ir budrumas pastebimai sumažėja. Todėl kartais žiūrime televizorių netgi tada, kai nieko įdomaus nerodo.

Dažnai ir patys tėvai, neturėdami laiko žaisti ar bendrauti su vaiku, naudoja televizorių kaip išsigelbėjimą, norėdami išspręsti savo rūpesčius ar tiesiog pailsėti. Atradę šį veiksmingą būdą nukreipti vaiko dėmesį, tėvai gali pradėti tuo naudotis kiekvieną dieną. Taip vaikas pradeda leisti laiką prie televizoriaus ir liaujasi bendrauti su tėvais ar bendraamžiais.

Vaikai priims nustatytas taisykles, jei jos bus aiškios, pastovios, taikomos nuo mažens ir, žinoma, jei patys pakeisite savo televizoriaus žiūrėjimo įpročius.

Yra daug įdomių užsiėmimų, kurie gali pakeisti televizoriaus žiūrėjimą. Tam reikia šiek tiek laisvo laiko ir noro bendrauti su savo vaiku. Pasidomėkite, kaip jam sekasi ir kaip jis jaučiasi. Imkitės bendros veiklos: drauge vaikščiokite, važinėkite dviračiais, žaiskite, pieškite, grokite, šokite, gaminkite valgį ar skaitykite knygas.

Pasikalbėkite su savo vaiku apie tai, ką jis mato per televizorių. Padėkite jam išmokti analizuoti gaunamą informaciją. Išaiškinkite, kad televizija neperteikia objektyvios tikrovės, o tik filmo ar laidos kūrėjo požiūrį į pasaulį. Aptarkite reklamos paskirtį, tikslus ir poveikį žiūrovui bei spaudimą pirkti.

Jeigu leidžiate vaikui žiūrėti televizorių arba darote tai su juo kartu, rinkitės lavinančias laidas ar filmus, skatinančius žmogiškųjų vertybių ugdymą. Jei peržiūrėtas filmas jūsų vaiką įkvepia, pradžiugina, o paskui jums būna apie ką pasikalbėti, vadinasi, prie televizoriaus praleistas laikas nenuėjo veltui.

Kaip nuolatinis televizijos žiūrėjimas veikia vaiko sveikatą?

Televizijos poveikis vaiko sveikatai

Priklausomybės nuo kompiuterio ženklai

Šiuo metu pastebima, kad vis mažesni vaikai sėdasi prie kompiuterio, o prisėdę praleidžia vis daugiau laiko. Kompiuteriniai žaidimai, bendravimas socialiniuose tinkluose ir naršymas internete tampa bene dažniausiu laisvalaikio leidimo būdu daugeliui vaikų ir paauglių. Įsitraukę į virtualų gyvenimą jie nebenori bendrauti su draugais, atsiriboja nuo šeimos, apleidžia mokslus. Priklausomybė nuo kompiuterio – viena dažniausių vaikų ir paauglių ligų.

Daugelis tėvų susiduria su panašia bėda, kai vaikai, vos tik grįžę po pamokų namo, pirmiausia puola prie kompiuterio ir neskuba ruošti namų darbų ar valgyti jiems paruoštų pietų.

Vaikų priklausomybės nuo kompiuterio ženklai

- vaikų nebedomina žaidimai kieme;

- dažnai pamiršta pavalgyti;

- pasidaro išblyškę, o akys dažnai būna paraudusios;

- pablogėja regėjimas;

- vaikas nebesirūpina savo higiena;

- užuot miegojęs, pradeda žaisti ir naktimis;

- visas santaupas išleidžia kompiuteriniams žaidimams;

- su draugais mieliau bendrauja internetu, nei gyvai;

- pasidaro sunku prikalbinti kur nors važiuoti ar eiti;

- atsiranda problemų mokykloje, prastėja pažymiai, praleidinėjamos pamokos;

- padidėja irzlumas, agresija, vaikas tampa piktas, nuolat mini kompiuterinių žaidimų veikėjų vardus ir pasakoja žaidimo istorijas.

Priklausomybė nuo kompiuterio, susiformavusi su visais jai būdingais simptomais, prilygsta psichikos ligai. Negydomą šią priklausomybę ateityje gali pakeisti kitos priklausomybės formos – nuo narkotikų, alkoholio, azartinių lošimų. Priklausomybė nuo kompiuterio yra gydoma. Gydymo programa trunka nuo 3 iki 6 mėnesių. Ją sudaro psichiatro ir psichologo konsultacijos, pokalbiai ir užsiėmimai grupėse. Geriausių rezultatų sulaukiama tada, kai gydyme dalyvauja visa šeima. Gydymo programos pobūdis – motyvacinis. Siekiama padėti vaikui suprasti, kas jam darosi, kodėl jis priklausomas nuo kompiuterio.

Galimos priklausomybės nuo kompiuterio priežastys

- noras pabėgti nuo kasdienybės, problemų, įsitraukti į malonesnę veiklą;

- noras pritapti prie bendraamžių ir elgtis taip pat, kaip ir jie;

- nesėkmės realiame gyvenime ir noras jaustis sėkmingam nors virtualioje erdvėje;

- negalėjimas ar nemokėjimas atsipalaiduoti;

- tėvų priklausomybė nuo kompiuterio;

- bendravimo įgūdžių stoka ir nepasitikėjimas savimi;

- vienatvės jausmas ir bendravimo trūkumas.

Jeigu vaikas ilgai sėdi prie kompiuterio, jam gresia:

- akių paraudimas, blyškumas, pykinimas ir galvos svaigimas;

- stuburo skausmai;

- miego sutrikimai;

- pervargimas. Žaidimai prie kompiuterio sukelia stiprią nervinę įtampą, nes reikalauja greitos reakcijos. Tokia stipri nervinių procesų koncentracija sukelia vaikui stiprų pervargimą;

- per didelis susijaudinimas, emocingumas, nervingumas;

- dėmesio ir koncentracijos sutrikimai, pasidaro sunku išsėdėti vienoje vietoje arba kuo nors užsiimti;

- prakaitavimas;

- riešų sąnarių skausmai, pirštų tirpimas.

Ką gali padaryti tėvai?

1.Pradėkite nuo savęs ir keiskite savo darbo su kompiuteriu namuose įpročius. Vakarais stenkitės visą dėmesį sutelkti šeimai ir bendravimui, o ne „darbui“ kompiuteriu. Geriausia būtų iš viso nesinaudoti kompiuteriu namuose, jeigu turite ikimokyklinio amžiaus vaikų, arba naudotis tada, kai vaikų nėra namuose arba kai jie miega. Kuo vėliau jūsų vaikas išmoks naudotis kompiuteriu ir kuo rečiau matys juo besinaudojant, tuo mažesnė tikimybė, kad jam išsivystys priklausomybė nuo kompiuterio.

2. Ribokite prie kompiuterio praleidžiamą laiką. Ikimokyklinio amžiaus vaikams iš viso nerekomenduojama leisti naudotis kompiuteriu. Mokyklinio amžiaus vaikams neleiskite žaisti kompiuteriu ilgiau kaip 1 val. per dieną.

3. Nepirkite vaikui agresyvaus turinio žaidimų.

4. Skirkite daugiau laiko savo vaikui ir bendram laisvalaikiui, stenkitės daugiau pabūti gryname ore.

5. Užrašykite vaiką į būrelį, kuris jam būtų įdomus ir padėtų atitraukti mintis nuo kompiuterio.

6. Pasakokite savo vaikui apie kompiuterio žalą jo sveikatai ir bendravimo įgūdžiams.

7. Jeigu jaučiatės bejėgiai ir jūsų taikomi metodai nepadeda atitraukti vaiko nuo kompiuterio, kreipkitės į specialistus. Ši priklausomybė, kaip ir visos kitos, yra pagydoma.

Vaikų tykantys pavojai internete

Daugelis vaikų išmoksta naudotis kompiuteriais greičiau negu jų tėvai. Tačiau tai jiems nepadeda apsisaugoti nuo tykančių pavojų internete – pradedant žalingu turiniu ir baigiant vaikų išnaudojimu ir pornografija. Internete gausu vaizdo įrašų, galinčių neigiamai paveikti vaikus, skatinančių agresiją, savižudybę, žalojimąsi ir pan. Neįstengdami atsiriboti nuo virtualios erdvės, vaikai joje įgytą patyrimą perkelia į realų pasaulį, bando jį atkartoti smurtaudami prieš save, tėvus ar bendraamžius. Vystantis informacinėms technologijoms, internete naršantys vaikai gali ne tik atsidurti jų sąmonę žalojančiuose tinklalapiuose, bet ir tapti sukčių bei pedofilų aukomis.

Internete vaikai gali susidurti su šiais pavojais

- patekti į suaugusiesiems skirtus tinklalapius: pornografijos, smurto, pirotechnikos, narkotikų ir kt.;

- susipažinti su pavojingais žmonėmis, pvz., turinčiais seksualinių kėslų;

- patikėti klaidinga informacija ir būti išnaudojami;

- susidomėti azartiniais žaidimais;

- įsitraukti į religines sektas ir radikalias politines grupuotes.

Internetas netampa mūsų priešu vien todėl, kad yra žmonių, kurie tampa priklausomi nuo jo. Jis turi daug teigiamų ir reikalingų savybių. Jis – greitas, prieinamas, patogus ir informatyvus. Daugeliu atvejų jis supaprastina mūsų gyvenimą. Tačiau reikia žinoti, kad nuo interneto, kaip ir nuo alkoholio ar narkotikų, gali išsivystyti priklausomybė, kadangi jis leidžia pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių ir gyvenimiškų problemų. Vaikai gali prisiimti naujas tapatybes, būti tuo, kuo negali būti tikrame gyvenime, ir bendrauti taip, kaip niekada neišdrįstų to daryti tikrovėje. Dažnai bendravimą internetinėje erdvėje pasirenka drovūs, vieniši ar bendravimo sutrikimų turintys vaikai, kuriems sunku užmegzti santykius kasdieniame gyvenime. Tai tampa problema, kai vaikai per daug įsitraukia į virtualų gyvenimą ir nustoja rūpintis savo sveikata ir higiena, atsiriboja nuo draugų ir šeimos narių, skiria mažiau laiko mokslams. Taigi akivaizdu, kad interneto naudojimas, kaip ir daugelis kitų gyvenimo malonumų, turi būti saikingas.

Aleksandras ANIKINAS

Medicinos psichologas