Mes turime 170 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2669
mod_vvisit_counterŠią savaitę:8738
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:32058

Novelė. LAIŠKAS

2019 m. rugsėjo 14 d., šeštadienis, Nr.67 (1887)

Evė niekada negaudavo laiškų. Ji nuo mažumės buvo viena. Mergaitė nemokėjo žaisti su lėlėmis, tik vėliau, kai pati tapo mama ir jau turėjo vaikų, suprato, kodėl taip nutiko. Priežastis, gal tai nuskambės kraupiai: mamos nemeilė dukrai. Evė neprisimena, kad mama ją būtų laikiusi ant kelių, glosčiusi galvą ar bučiavusi. Nors mergaitė nepatyrė kitiems vaikams būdingų malonių, nesijuto blogai, atrodė, viskas, kas yra, taip ir turi būti, mat, kai nėra su kuo lyginti, turimas daiktas ar situacija įsivaizduojami geriausiais.

Ateina metas, kai žmogaus gyvenime atsiranda kitas, pašalinis žmogus, kuris ima patikti, su kuriuo norima būti. Taip nutiko ir Evei. Mergina sutiko vaikiną ir tarp judviejų įsiplieskė iki šiol dar nepatirtas jausmas. Tai buvo nuostabus metas. Jaunas vyrukas, pasitelkęs visą savo fantaziją, išmonę ir išradingumą, suorganizavo neeilinę šventę, į kurią, išsiuntęs laišką, pakvietė Evę. Mergina žinojo, kad turi ateiti kvietimas, nes pati tuo metu atostogavo pas tėvus ir laukė jai adresuoto laiško. Laiško nesulaukė. Tik po kurio laiko Evės motina merginai atkišo praplėštą voką, skirtą jai.

- Kas tai? - nustebusi paklausė Evė. Motina į klausimą atsakė tuo pačiu klausimu, į kurį mergina turėjo aiškintis. Motinos nepamatuotas nepatiklumas, noras „išsaugoti“ merginos nekaltybę, nenuspėjamai pakeitė jaunos moters gyvenimą. Gamta taip sutverta: tuščių vietų nebūna, jei žmogui trūko tėvų meilės, jis tai kompensuoja arba įvairiomis priklausomybėmis, arba pažintimis su atsitiktinai sutiktais, šiek tiek dėmesio, vidinės šilumos parodžiusiais žmonėmis. Visų iširusių santuokų, visų priklausomybių šaknys - tėvai ir jų santykis su savais vaikais. Deja, daugumas to nesupranta, o gal tik apsimeta nesupratę, bet tai neturi reikšmės, nes pačios vienatvės, vienišumo esmės nekeičia, ji yra tokia, kokia yra ir tai privalu pripažinti.

Ona Marija Urbšytė

 

 
Reklaminis skydelis