Mes turime 308 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3615
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13802
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89832
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Prasideda naujas gripo sezonas

2019 m. spalio 2 d., trečiadienis, Nr.72 (1892)

Pradedama sergamumo gripu stebėsena

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), vykdantis gripo stebėseną šalyje, pranešė, kad šią savaitę oficialiai prasidėjo naujas gripo sezonas. Kiekvieną savaitę ULAC skelbs sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sergamumo rodiklius.

39-ąją šių metų savaitę (rugsėjo 23–29 d.) bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 54,1 atv./10 tūkst. Lietuvos gyventojų ir tai žemesnis rodiklis nei pernai (2018 m.) tuo pačiu laikotarpiu – 61,9 atv./10 tūkst. gyv.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 39-ąją savaitę registruotas Telšių, didžiausias – Alytaus administracinėse teritorijose.

Įvertinus šių metų praeitos – 39 savaitės – sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su užpraeitos (38 savaitės) sergamumo duomenimis, nustatyta, kad sergamumas gripu ir ŪVKT padidėjo visose administracinėse teritorijose, išskyrus Utenos ir Vilniaus. Praeitą savaitę registruoti 5 gripo atvejai.

 

Viešosiose gydymo įstaigose vakcinų dar nėra

Nors gripo sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, bet Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad valstybės finansuojamų vakcinų nuo gripo viešosiose gydymo įstaigose dar nėra, o skiepai šalį pasieks tik spalio pabaigoje. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis 2019–2020 metų gripo sezonui nupirkta beveik 13 tūkstančių daugiau gripo vakcinos dozių nei pernai – iš viso įsigyta kiek daugiau nei 144 tūkst. gripo vakcinos dozių už beveik 900 tūkst. eurų. Šiemet nupirkta keturvalentė vakcina nuo gripo, kuri apsaugos nuo dviejų A tipo gripo ir nuo dviejų B tipo gripo virusų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus nuo gripo pripažįsta kaip veiksmingiausią gripo specifinę profilaktikos priemonę, apsaugančią žmones nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Nuo gripo rekomenduojama skiepytis kasmet rudens - žiemos mėnesiais būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis. Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio - vasario mėnesiais skiepytis nėra vėlu, nes gripo sezonas paprastai tęsiasi nuo spalio iki gegužės mėnesio.

Nors dabar būtų pats laikas skiepytis, tačiau Lietuvoje kol kas tai padaryti gali tik turintys pinigų – privačiose gydymo įstaigose mokamų vakcinų yra. Pasiskiepijus imunitetas gripui susiformuoja per maždaug dvi savaites.

Praėjusį gripo sezoną Lietuvoje nuo šio viruso ir jo sukeltų komplikacijų mirė 20 žmonių. Visi jie nebuvo paskiepyti.

 

Skiepytis rekomenduojama kasmet

Skiepyti nuo gripo rekomenduojama kasmet, nes keičiasi cirkuliuojančios gripo viruso padermės ir keičiama gripo vakcinos antigeninė sudėtis, t. y. konkrečiam gripo sezonui gaminama tam sezonui skirta gripo vakcina. Taigi šį rudenį bus skiepijama 2019–2020 metų sezonui skirta sezoninio gripo vakcina.

VLK nupirkta vakcina, kaip ir anksčiau, bus skiepijami rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresni, nėščiosios, gyvenantieji socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

 

Prognozuojama, kad šiemet cirkuliuos A tipo virusas

Prognozuojama, kad šiemet cirkuliuos A tipo virusas, kuris sukelia daugiau komplikacijų nei pernai vyravęs B tipo gripo virusas.

Pirmiausia, gripo sezonas prasideda Pietų pusrutulyje, o vėliau – Šiaurės. Pavyzdžiui, šiais metais gripas Australiją užpuolė net trimis mėnesiais anksčiau nei įprasta: augantis gripo ar su juo susijusių virusinių susirgimų skaičius buvo pradėtas fiksuoti jau sausio viduryje. Didžiausias protrūkis buvo rugpjūčio viduryje – iki to laiko gripo virusu Australijoje užsikrėtė daugiau nei 200 tūkst. žmonių. O patys australai šių metų gripo sezoną vadina pragarišku: ligoninės buvo perpildytos, gripu užsikrėtusiųjų skaičius išsaugo net penkis kartus.

Kiekvienais metais gripo virusas keičiasi ir populiacijoje gali cirkuliuoti skirtinga padermė. Australų stebėjimo sistemos padeda suprasti gripo aktyvumą bei jo sunkumą užsikrėtusiems asmenims.

Lietuvoje, priešingai nei Pietų pusrutulio šalyse, gripo sezonas prasideda einamųjų metų 40 savaitę ir baigiasi kitų metų 20 savaitę. Gripo epidemijos Lietuvoje dažniausiai kyla sausio-vasario mėnesiais.

 

Gripo požymiai

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5–10 proc. gyventojų. Lietuvoje sergamumo gripu padidėjimas pastebimas rudens ir žiemos sezonu. Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val.(vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38 °C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Susirgus rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – jis skirs reikalingą gydymą.

 

Didėja rizika užsikrėsti ir virusinėmis žarnyno infekcijomis

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Vilniaus departamento Švenčionių skyrius informavo, kad atvėsus orams susidaro puikios sąlygos plisti ne tik peršalimo ligoms, gripui, bet ir virusinėms žarnyno infekcijoms. Dažniausiai yra sergama Roto, Noro, Adeno virusų sukeltomis žarnyno infekcijomis.

 

Šių susirgimų infekcijos šaltinis – žmogus. Žarnyno virusai plinta fekaliniu – oraliniu būdu. Dažniausiai užsikrečiama esant tiesioginiam kontaktui su sergančiuoju arba žmogaus fekalijomis užterštu maistu bei geriamuoju vandeniu, per užterštas rankas, aplinkos daiktus. Esant 4 –20° C temperatūrai šie virusai ant įvairių daiktų, aplinkos paviršių gali išlikti gyvybingi net kelis mėnesius, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis ar virinant.

Pirmieji rotavirusų sukeltos infekcijos simptomai po užsikrėtimo atsiranda po 24–72 val., o noravirusų – po 12-48 val. (vidutiniškai po 33 val.). Pagrindiniai virusinių žarnyno infekcijų simptomai yra vėmimas, viduriavimas, skausmai pilvo srityje, bendras silpnumas, 90 proc. atvejų – karščiavimas. Vaikams gali pasireikšti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Atsiradus minėtiems simptomams, siekiant išvengti šių ligų sukeliamų komplikacijų, dėl gydymo reikia nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.

Kadangi virusinėms žarnyno infekcijoms labai imlūs vaikai, ypač ikimokyklinio amžiaus, o virusai atsparūs aplinkoje ir jiems būdingos nedidelės užkrečiamosios dozės, virusinės žarnyno infekcijos ypač greitai plinta vaikų ugdymo įstaigose, kur yra glaudus buitinis sąlytis ir nepakankama rankų higiena.

 

Skiepai – efektyviausia apsaugos priemonė

Šaltuoju metų sezonu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti įvairiausiems virusams.

Kaip ir gripo atveju, skiepai yra efektyviausia ir rotavirusnės infekcijos profilaktikos priemonė. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. skiepai nuo rotavirusinės infekcijos įtraukti į Nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir visi 2 mėn. amžiaus sulaukę kūdikiai šia vakcina skiepijami nemokamai.

 

Profilaktika – rankų higiena

Virusinių žarnyno infekcijų riziką galima sumažinti kruopščiai plaunant rankas. Rankas plauti būtina ne tik pasinaudojus tualetu, bet ir grįžus iš parduotuvės, sodo, daržo, pasinaudojus visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą. Siekiant išvengti virusinių žarnyno infekcijų, taip pat svarbu nuolat valyti ir vėdinti patalpas bei tokius dažnai liečiamus paviršius kaip durų rankenos, vandens čiaupai, vandens nuleidimo rankenėlės, paviršius valyti naudojant buitines dezinfekuojančias priemones. Prieš vartojimą kruopščiai nuplauti daržoves, vaisius, uogas, taip pat tinkamai valyti maisto paruošimui naudojamą inventorių bei gaminimo vietos paviršius. Neleisti vaiko į kolektyvą, ne tik esant klinikiniams ligos simptomams (vėmimui, viduriavimui), bet ir kelias dienas po simptomų išnykimo.

Rankų higiena aktualu ir siekiantiems išvengti gripo bei kitų virusinių susirgimų. Dėl to taip pat rekomenduojama dažnai plauti rankas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, aukšto segamumo ar epidemijų metu vengti masinio žmonių susibūrimo vietų, kosint ir čiaudint prisidengti burną vienkartine nosine, neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, gerai vėdinti patalpas, kuo daugiau laiko leisti gryname ore, susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.

Mūsų inf.

 
Reklaminis skydelis