„Fortum Švenčionių energija“ gen. direktorius Vaclovas Papinigis pateikė tarybai 2011 m. veiklos ataskaitą, apibūdino šilumos ūkio padėtį ir patenkino daugelio ne tik rajono tarybos narių, bet ir daugiabučių gyventojų smalsumą, kas būtų, jeigu Pabradės m. šilumos kaina būtų nustatyta atskirai.

„Fortum Švenčionių energija“ eksploatuoja 6 katilines: po dvi Švenčionyse ir Pabradėje, vieną Švenčionėliuose ir vieną Strūnos k., 10,23 km nuosavybės teise priklausančių šilumos trasų, 3,07 km priklausančių savivaldybei ir 1,11 km – kitiems savininkams. 30 proc. trasų reikia renovuoti. Daugiabučiuose visi šilumos mazgai renovuoti ir automatizuoti. Dėl šiltos žiemos 2011 m. įmonė pagamino 6,4 proc. mažiau šilumos, pardavė 4 proc. mažiau. 2 proc. leido sutaupyti renovuotos šilumos trasos, kuriose sumažėjo šilumos nuostoliai. Renovavus likusias trasas, ką ir numatoma daryti artimiausiu laiku, dar yra galimybė sutaupyti.

Didžiausia įmonės problema – skolos. Ir su gyventojais, ir su įmonėmis pasirašomos atidėjimų sutartys. Tarybos nariai kėlė klausimą dėl galimybės akcijų pardavimo, kad galėtų padengti skolas.

Atrodo, dar taip neseniai padariusi didžiules investicijas, įmonė šiais metais jau ruošiasi vykdyti katilinių renovaciją. Švenčionėlių katilinei 10 metų, kitos vos pora metų naujesnės – laikas keisti katilinių įrangą, taip pat ir apskaitos prietaisus.

UAB „Fortum Švenčionių energija“, kurios 50 proc. akcijų valdo rajono savivaldybė, metus baigė pelningai, grynasis pelnas 298 120 Lt. Visas pelnas nukreiptas į rezervą, kuris turi sudaryti 10 proc. kapitalo (1 mln. Lt).

Direktorius pakomentavo situaciją dėl skirtingų šilumos kainų visuose miestuose. Nors biokuras yra pigesnis už gamtines dujas, įskaičiavus visas kitas kainą įtakojančias išlaidas, kainos skirtumas susidaro tik nežymus – apie porą centų. Pirmiausia Pabradės mieste šilumos pardavimas sudaro tik 20 proc. viso kiekio, tad bendrai kainai tai turi ne tiek jau daug įtakos. Pabradės katilinių amortizacija sudaro tik 133 tūkst. Lt, Švenčionių ir Švenčionėlių – 1 mln. 16 tūkst. Lt. Dvi Pabradės katilines aptarnauja vienas žmogus, Švenčionėlių ir Švenčionių katilines – po 13 žmonių. Pabradės mieste karšto vandens nuostolių – nulis, nes vandenį tiekia „Pabradės komunalinis ūkis“, Švenčionių ir Švenčionėlių nuostoliai 166 tūkst. Lt. Visa tai juk įtakoja šilumos kainą ir iškalbingai byloja, kad išskaidžius kainą Pabradės vartotojai mokėtų ne ką brangiau, švenčioniškiai ir švenčionėliškiai – ne ką pigiau, tik, direktoriaus nuomone, visuomenė būtų sukiršinta. V.Papinigis teigia, kad sprendimą dėl skirtingų kainų nustatymo turėtų spręsti akcininkai, o įmonė jas gali apskaičiuoti, tik tokiu atveju reikėtų nustatyti net kiekvienos katilinės gaminamos šilumos kainas, nes sąlygos šiek tiek skiriasi. Skaičiavimai rodo, kad naujų katilinių (jų reikėtų net dviejų!) statyba Pabradės mieste neatsiperka, nes apie 7 mln. litų investicija labai padidintų šilumos kainą ilgam laikui. Be to, dar neaišku, kokia bus biokuro kaina, kai pastatys savo gigantiškas katilines Klaipėda ir Kaunas.

Beje, šalyje egzistuoja visai kita praktika. Pavyzdžiui, Panevėžio regione šilumos kaina vieninga, nors apima net kelias savivaldybes, Vilniaus katilinės naudoja skirtingą kurą, o kaina viena.

Dėl taip mėgstamo opozicijos prikaišiojimo, kad Ignalinoje vos ne „tvoros dešrom tvertos“, V.Papinigis paaiškino, kad ir Ignalinos, ir Molėtų šilumos ūkiai metus baigė nuostolingai. Kadangi įmonės yra savivaldybių, matyt, nuostolius dengs savivaldybės. Bet ar teisinga tai daryti kitų gyventojų, kurie patys kūrenasi, sąskaita?

Beje, atliekų šalinimo kaina Ignalinoje daug didesnė, mūsų rajone net pakėlus 10 proc., ji būtų dar mažesnė, bet apie tai opozicija nutyli...

Irena PAULIUKEVIČIENĖ