Mes turime 344 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4277
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14464
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:90494
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Magiškas grybų ratas

2019 m. spalio 9 d., trečiadienis, Nr.74 (1894)

Gamta – ne tik pats nuostabiausias menininkas, bet kartais ir įvairių, net magiškų, ženklų pridėlioja. Žinoma, prie magiškųjų mes, žmonės, tuos ženklus priskiriame... Matyt, ne vienam yra tekę matyti beveik taisyklingu ratu augančius grybus. Tokį grybų ratą miške netoli Švenčionėlių nufotografavo ir fotografija pasidalino Nijolė Bagdonienė.

Mums, gyvenantiems 21-ame amžiuje, toks gamtos sudėliotas, o tikriau – sudaigintas, ratas jau nekelia tokios baimės, kokią keldavo viduramžiais ar dar visai neseniai. Viduramžiais tokie ratai buvo vadinami pragariškais. Buvo manoma, kad tuos ratus pragaro gyventojai ištrypė. Dėl to dažnai buvo kaltinamos raganos, o grybų ratai dar ir „raganų žiedais“ ar „raganų ratilais“ vadinami. Kadangi rato forma ilgus amžius buvo laikoma mistiška, tai ir grybų ratas sukeldavo žmonėms nerimo ir baimės jausmą. Žmonės bijodavo prisiartinti prie tokių grybų ratų ar įžengti į jų vidurį, bet, žinoma, buvo ir drąsesnių, kurie ramių ramiausiai prisirinkdavo grybų, jeigu tai būdavo valgomi grybai. Tik praeito amžiaus, t.y. 20-ojo amžiaus, pradžioje buvo atskleista „raganų ratilų“ paslaptis. Pasirodo, kad vos ne penktadaliui kepurėtųjų grybų sudaro vadinamus „raganų ratilus“, paprasčiau tariant – grybų ratus. Priežastis labai paprasta – pasirodo, iš sudygusios sporos grybiena auga spinduliškai po 10-20 centimetrų į visas puses, o kai kurių grybų ir daugiau, taip ir formuojasi grybų ratai, ir nei raganos, nei pragaro dvasios čia ne prie ko...

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis