Buvimas gamtoje neretai padovanoja mažų, o kartais ir didelių stebuklų. Šiais metais tokių stebuklų buvo nemažai. Šį kartą norėčiau prisiminti susitikimą su gyvąja gamta. Pavasarį buvo susitikimas su briedžiais, užfiksuotas gervių šokis, o štai šią savaitę dar vieną įspūdingą susitikimą padovanojo stirnų būrelis.

Tai įvyko netoli Kupiškio. Važiavau palei Kupiškio marias ir tolumoj lauke pamačiau stirnų būrelį. Jos vis artėjo ir artėjo. Sustabdžiau automobilį ir ėmiau laukti. Atsidariau automobilio langą ir, paėmęs fotoaparatą, ėmiau fotografuoti. Būrelis stirnų vis artėjo ir artėjo. Kuo viskas baigsis? Negi bėgs tiesiai į automobilį, mat aš sustojau toje vietoje, kur stirnos planavo bėgti per kelią. Visgi likus kelioms dešimtims metrų stirnos sustojo ir mindžikuodamos ėmė laukti. Padariau keletą nuotraukų ir, mintyse padėkojęs stirnoms už puikią fotosesiją, ėmiau laukti, kuo gi viskas baigsis. Po kelių akimirkų stirnos pasuko kairiau ir, šiek tiek pabėgėjusios, kirto kelią ir nurūko į netoliese dunksantį miškelį.

Tokios akimirkos išlieka ilgam, o šio susitikimo akimirkomis dalinuosi su jumis, gerbiamieji „Švenčionių krašto“ skaitytojai.

Algis JAKŠTAS