Mes turime 249 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:261
mod_vvisit_counterŠią savaitę:18805
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:66131
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Apie vietovardžius

2019 m. spalio 30 d., trečiadienis, Nr.80 (1900)

Sariaĩ. Mokslininkų ištirta, kad maždaug prieš 3000 metų prieš Kristų buvo indoeuropiečių kalba, vadinama indoeuropiečių prokalbe. Iš jos žodžių ser, sar (tekėti, bėgti) ir iš sanskrito (tai indų kalbų grupė) žodžio sarit (upelis) kilęs Sarios upės pavadinimas, o iš jo – Sarių ežero, Sarių kaimo vardai.

Sarių seniūnė N.Lukauskienė pasakoja, kad apie seną Sarių kaimo istoriją byloja Sarių kapinynas. Jame 1970-1971 m. rastas 13-ojo amžiaus pabaigos ir 14-ojo amžiaus pradžios 81 kapas ir 145 daiktai, kurie laikomi Istorijos ir etnografijos muziejuje. Vėliau garsėjo Sarių dvaras, kurį unijinės Lietuvos (Žečpospolitos) laikais valdė Bialozarai, Maslauskiai, Goldneriai, generolas Liabioncevas, Komarai. Pats kaimas pradėjo statytis nuo 1930 m. Iki Antrojo pasaulinio karo čia buvo keturi namai.

Juozas JUODAGALVIS