Mes turime 242 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2034
mod_vvisit_counterŠią savaitę:4968
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:85438

Rajono savivaldybės taryboje

2012 m. balandžio 28 d.,šeštadienis Nr.33 (1176)

„Švenčionių švarą“ gramzdina kaimo vandentiekiai

UAB „Švenčionių švara“ metinė ataskaita prasidėjo nuo „Subaru“ automobilio istorijos. Opozicijos aršiai puolamas už, jų manymu, išlaidavimą, direktorius Kazimieras Džiaukštas paaiškino, kad jeigu nori dirbti, o ne kabinete sėdėti, reikalingas automobilis. Lizingo būdu įmonės įsigyto automobilio jis nelaiko prabanga. Tiesiog geras, padidinto pravažumo, kokio ir reikia važinėjant kaimo keliais, automobilis. Kaimo vandens ūkį aptarnaujančios „Švenčionių švaros“ direktoriui tokios kelionės dažnos. Automobilis kainuoja 76 tūkst. Lt ir bus išmokėtas per 5 metus. Opozicija mokė direktorių gyventi: atseit, kodėl nepaėmus automobilio panaudai, bet direktorius atrėmė, kad, jo nuomone, taip įmonei naudingiau: lizingą išmokės, ir automobilis bus įmonės turtas.

Net 10 veiklos šakų vykdanti UAB „Švenčionių švara“ 2011 m. baigė su simboliniu 24 tūkst. Lt pelnu dėka vienintelio, tiesa, tokiai įmonei nebūdingo, statybos remonto padalinio.

Didžiausia įmonės problema direktorius įvardino kaimo vandens ūkį, 2011 m. atnešusį 196 tūkst. Lt nuostolį. Įmonė kaimo vietovėse eksploatuoja 210 kilometrų trasų, kurių būklė labai prasta, ne visos jos žinomos, o paklotos taip netvarkingai, kad būna vamzdis eina po kaimyno tvartu. Avarijų – tik spėk suktis. Direktoriui dažnai tenka pačiam vykti ir vietoje priimti sprendimus, spręsti konfliktus ir kt. Pasak direktoriaus, būtent todėl ir reikėjo automobilio, kuris pervažiuotų visas maurynes.

Susidaro situacija, kai įmonė iš vidinių resursų priversta dengti vandens ūkio nuostolius, nors direktorius tvirtina, kad tai visai ne jų funkcija, nes ūkis ne jų, o seniūnijų. Tuo tarpu įmonei tenka dotuoti paslaugą. Įmonės vadovas sako siūlysiąs savivaldybei dotuoti vandens ūkio nuostolius iš biudžeto arba teiksiąs naują vandens ir nuotekų tvarkymo kaimo vietovėse kainą, kuri pirminiais skaičiavimais galėsianti būti 70 proc. didesnė. Nors energijos resursai žiauriai brango, keletą metų nei vandens, nei atliekų tvarkymo tarifai nebuvo peržiūrimi, tad neišvengiamai artėja jų kėlimas. Direktorius stebisi, kad gyventojai nuolankiai priima visų prekių ir paslaugų pabranginimus, bet komunalinių paslaugų mažiausias brangimas sukelia priešiškumo bangą. Pasak jo, kai mūsų rajone madinga dairyti į Ignaliną, tai reikia pasakyti, kad atliekų šalinimo kainą net pakėlus planuojamais 10 proc., ji dar bus žymiai mažesnė negu Ignalinoje. O kelti neišvengiamai teks, nes atliekų tvarkymo centras pradėjo taikyti vartų mokestį, nors buvo žadėta, kad didžiausią atstumą vežančiai atliekas mūsų savivaldybei kaina bus mažesnė, be vartų mokesčio. Iš pradžių taip ir buvo, bet šiuo metu jau pradėtas taikyti 12 Lt už vieną atliekų toną vartų mokestis (jokių argumentų kodėl – atstumas juk nesumažėjo...), už vieną mašiną 250 Lt.

 

Daugiau kaip pusė medikų – pensinio amžiaus

Pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) 2011 m. suteikė paslaugų daugiau kaip už 8 mln. Lt, praėjusių metų pelnas – 113 tūkst. Lt.

Dirba 205 darbuotojai: 37 gydytojai, 112 slaugytojų, 52 darbininkai ir tarnautojai, greitojoje pagalboje – 32 asmenys. Visuose trijuose miestuose pas šeimos gydytojus prisirašę 25742 gyventojai. Likusieji – Reginos šeimos gydytojo kabinete, Švenčionėlių sveikatos centre, kaimyniniuose rajonuose arba Vilniuje. Rajono poliklinikose buvo 135240 ligonių apsilankymų, 10074 greitosios pagalbos iškvietimai. Liūdna, bet apie 600 gyventojų rajone kasmet miršta.

Gydytojų amžius – viena skaudžiausių sveikatos priežiūros problemų rajone. PSPC vyr. gydytojas Vytautas Vaitkevičius sakė, kad jaunų gydytojų neįmanoma prisikviesti. Jie arba išvyksta į užsienį, arba lieka didžiuosiuose miestuose. Negana to, centrinės valdžios sprendimu dar atimta greitosios medicinos pagalbos dispečerinė, ją dabar valdo Vilnius, kviesdami greitąją, skambiname į Vilnių. Anot vyr. gydytojo, mums liko mašinų remontas ir darbuotojai. Pagal gyventojų skaičių, bet neatsižvelgdama į didelę rajono teritoriją, Ligonių kasa finansuoja tik 2,1 brigados. V.Vaitkevičius įsitikinęs, kad iki tiek sumažinus, būtų absoliučiai neįmanoma aptarnauti rajono gyventojų, todėl stengiasi išlaikyti 4 brigadas. Dėl to darbuotojų atlyginimai mažesni, felčeriai bėga į Vilnių.

V.Vaitkevičius piktinosi, kad centrinė valdžia visiškai negirdi vietinių medikų ir primeta visiškai nelogiškus, tinkančius tik miestams, sprendimus. Pavyzdžiui, gyventojų patekimą pas šeimos gydytojus apsunkina reikalavimas registruotis iš anksto, antraip Ligonių kasa neapmoka paslaugų (išskyrus atvejus su ūmiais pilvo skausmais ir aukšta temperatūra). Tokia tvarka tinkama miestuose, kur visą dieną kursuoja troleibusai ir autobusai. O apie kaimą, kur važiuoja vienas autobusas per dieną, kas pagalvojo?

PSPC priklauso slaugos ligoninės Švenčionyse (19 lovų) ir Pabradėje (16 lovų). Per metus Pabradėje gulėjo 155 ligoniai, Švenčionyse – 169 ligoniai. Švenčionyse toks palyginti nedidelis skaičius susidarė todėl, kad ilgą laiką vyko skyriaus remontas.

Praktika rodo, kad 11 kaimo medicinos punktų labai reikalingi – per metus buvo 14 tūkst. apsilankymų.

Belieka džiaugtis, kad rajono ligoninę, kurioje dirba 207 darbuotojai, iš jų 52 gydytojai, pavyko išsaugoti su visais skyriais. 2011 m. rajono ligoninė suteikė paslaugų už 8 mln. 200 tūkst. Lt, per metus ligoninėje gydėsi 4000 ligonių. Konsultacijų poliklinika suteikė paslaugų beveik už 40 tūkst. Lt. Rajono ligoninei taip pat aktuali specialistų problema, daugelis jų – atvažiuojantys.

Nuo kitų metų sveikatos priežiūros laukia dar viena naujovė, kuri dar nežinia kokių permainų atneš. Prasidės gydymo įstaigų vadovų rotacija, ir jais galės tapti nebūtinai gydytojai, bet ir finansininkai, teisininkai, vadybininkai.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ